Pavasarį susikvietęs pulką žurnalistų Vilniaus meras Remigijus Šimašius sodino savo žaliosios bangos pirmuosius daigus. Mėgindamas užkrėsti entuziazmu meras demonstravo, kaip sutvarkė Verkių Rūmų pašonėje buvusį šabakštyną. Paraginęs vilniečius nešti nebereikalingas kalėdines eglutes, jis pradėjo sodinti Kalėdų mišką.
„Atėjo diena, kai balkonuose išsaugotos eglutės gali grįžti atgal į gamtą, turėti šansą antram gyvenimui“, – sakė jis.
Praėjus 8 mėnesiams vieta atrodo išties prastokai.
„Dabartinis rezultatas toks – 140 medelių buvo pasodinta, 20 yra išgyvenę. Aš tikėjaus dar prastesnio rezultato“, – pasakoja „Vilniaus miesto parkų“ miškininkas Raimundas Ereminas.
Kalėdų miškas – tai vieta, kur meras šeimoms žadėjo jaukią laisvalaikio erdvę, dabar pritraukia nebent alkoholio mėgėjus. Teritoriją turintys prižiūrėti Pavilnių ir Verkių regioninio parko specialistai dėl čia besivoliojančių butelių nesijaudina – kaltę verčia juos palikusiems asmenims.
„Sukelia tam tikras problemas, viena jų – šiukšlės. Žmonės išeina pasivaikščioti, neišprusę ar nepagalvodami numeta“, – teigia Pavilnių ir Verkių regioninio parko specialistas Rokas Butkus.
Kad šioje vietoje būtų jauku lankytis šeimoms su vaikais, parko darbuotojai ragina dar palaukti metus kitus, kol gyventojai prisodins daugiau eglių ir kai jos užaugs. TV3 žinioms parodžius, kokiomis sąlygomis auga vilniečių pasodintos eglutės, darbininkai jau žada greitu metu užsukti su žoliapjove.
„Kalėdų mišką prižiūrime išskirtinai. Paprastai visas teritorijas šienaujame du kartus pagal gamtotvarkos planus. Šitą teritoriją šienausime dar kartelį“, – tikina R. Butkus.
Nepaisant dabartinio prasto Kalėdų miško vaizdo, sostinės savivaldybės valdininkai idėjos užauginti poilsiui skirtą parką neatsisako ir ragina Kalėdoms besirengiančius vilniečius jau mąstyti apie tai, kokios būklės savo žaliaskares pavasarį pasodins.
„Rekomenduojame įsigyti mūsų regiono medžius. Paprastą eglę, ne kėnį, egzotišką, bet mūsų kraštui būdingą medį. Jis lengviau prigyja, mažiau kenkiame aplinkai, su invazinėmis rūšimis turime nemažai problemų“, – aiškina specialistas.
O Vilniaus parkų miškininkas rodo klaidas, kodėl šios eglutės neprigijo.
„Koks galingas stiebas ir kiek mažai šakniaplaukių. Šita eglutė buvo išplėšta iš žemės. Turime šaknų sistemą, labai daug šakniaplaukių, bet eglutė vazone perauginta, šaknys sukasi ratu. Gal tai viena priežasčių, kodėl eglutė nudžiūva.“
Kai perka vazone kalėdinę eglę, daug vilniečių sako net nesusimąstantys, kaip ją laikyti ir prižiūrėti, kad vėliau pasodinta į žemę prigytų:
„Didelė tikimybė, jei auginta vazone, kad prigis.“
„Žemę reikia keisti, laistyti, nėra tam laiko.“
„Kiek vandens pilti reikia, kasdien ar kartą per savaitę, nežinau.“
O eglių augintojai perspėja, kad namams skirta žaliaskarė vazone, jei norite po to ją pasodinti, turi ne tik turėti pakankamai šaknų, bet ir ją reikia prižiūrėti. Per Kalėdas namie laikyti ne ilgiau poros savaičių ir bent porą kartų per savaitę palaistyti.
„Lieti gausiai, nedėti prie radiatoriaus, šildomų grindų, geriausia kilimą patiesti po grindimis. Galima vandeniu purkšti. O pats kertinis – eglutę atpratinti nuo šiltos aplinkos, kad galėtų toliau žiemos miegu miegoti“, – aiškina eglučių augintojas Vytautas Šaukščius.
Iš namų į lauką, anot specialisto, eglutės geriau nenešti, jei tvyro šalčiai, tinkamiausias metas – apie 0 laipsnių temperatūra. Vėsiai ir tamsiai ją toliau vazone laikyti ir toliau nepamiršti nuolat palaistyti, o sodinti sulaukus pavasario.
