Paprieštaravo ir didžiosios Europos šalys, kurios taip pat garsiai kalba apie Europos įtakos atgavimą. Kad Vakarų Europos šalys daugiau kalba nei daro – pastebi ir amerikiečių karininkai.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Istorinė Kanados premjero kalba
Metų pradžioje Davoso forume ant scenos užlipęs ir kalbą Vakarų pasaulio lyderiams pasakęs Kanados premjeras sulaukė daugybės ovacijų ir susižavėjimo. Jo kalba vadinta istorine su taikliai sudėliotais akcentais apie tai, kad egzistavusi pasaulio tvarka keičiasi.
„Atrodo, kad kasdien mums primenama, jog gyvename didžiųjų galių varžymosi epochoje. Kad taisyklėmis pagrįsta tvarka nyksta. Kad stiprieji gali daryti tai, ką gali, o silpnieji turi kentėti tai, ką privalo“, – taip 2026 metų sausio 21-ąją kalbėjo Kanados premjeras Markas Carney.
Visi jos klausėsi tuo metu, kai Donaldas Trumpas buvo iškėlęs reikalavimą perimti Grenlandijos kontrolę. O Kanados premjero kalbos žinutė buvo aiški – mažos šalys turi vienytis ir taip duoti atkirtį didiesiems pasaulio galiūnams.
„Vidutinės galios turi veikti drauge, nes jeigu nesame prie stalo, mes esame meniu“, – teigė Kanados premjeras.
Užblokavo NATO šalių paramos Ukrainai idėją
Kanadiečio kalba sužavėjo ir dalį Lietuvos politikų, tačiau dabar, praėjus kone pusmečiui, paaiškėjo, kad Kanados premjero gražių žodžių tokie pat gražūs darbai nelydi.
Ukrainai laužant Rusijos karo, o kartu ir ekonomikos mašiną, NATO aljanse, kuriam priklauso ir Kanada, atsirado idėja – kad kiekviena aljanso šalis kasmet Ukrainai suteiktų paramos, kurios vertė siektų ketvirtadalį procento tos šalies BVP. Bet keletas šalių šią idėją užblokavo. O tarp jų ir Kanada su išgirtuoju premjeru priešakyje.
„Nemažai aljanso narių neskiria Ukrainai pakankamai paramos, todėl ir pateikiau šį siūlymą. Tačiau dėl tokio siūlymo nėra vienybės, todėl jo nebus“, – tikino NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Kaip skelbia Vakarų žiniasklaida, paramos Ukrainai idėją užblokavo didžiosios Europos šalys – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija, Italija – ir jau minėta Kanada.
„Tačiau tai bent jau pradėjo diskusijas tarp sąjungininkių, kad jei visi sakome, jog Ukraina turi užtikrinti, kad ji išliktų kovoje kuo stipresnė ir užbaigtų šią kovą taika, tuomet, žinoma, visi turime prisidėti vienodai“, – teigė M. Rutte.
Tokią idėją aljanse stūmė Baltijos ir Šiaurės šalys, taip pat Lenkija bei dar kelios. Lietuva jau prieš 2 metus su Ukraina pasirašė susitarimą, kuriuo kasmet įsipareigojo skirti paramos už ketvirtadalį BVP. Kasmet tai sudaro apie kelis šimtus milijonų eurų.
„Tai kvestionuoja tiek NATO tokį vienodą vertinimą to, kaip svarbu yra Ukrainai atsilaikyti, ir galų gale tiesiog apsiginti. Ir galbūt rodo tam tikrą nesuvokimą, neobjektyvų vertinimą tų grėsmių, kurios kyla“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nerimauja dėl JAV karių skaičiaus mažinimo Europoje
Kiek ironiška, kad pasipriešino šalys, kurios ragina priešintis Donaldo Trumpo įtakai Europoje, šalys, kurių lyderiai viešai kalba, kad Europa privalo susiimti ir tapti rimtu geopolitiniu žaidėju.
„Aš paraginčiau europiečius ir kanadiečius turėti ilgalaikį matymą to, kas vyksta ir kaip tą spręsti. Antra – prašau, nustokite kritikuoti Amerikos prezidentą. Pirmiausia, tai gėda žiūrėti, bet taip pat tai nieko jums neduoda“, – teigė buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
Amerikiečių atsargos generolas stebisi, kad jau kurį laiką apie garsiai savarankiškumą nuo Amerikos kalbantys Vakarų lyderiai išgirdę, kad D. Trumpas mažins karių skaičių Europoje, puola nerimauti.
„Ir galiausiai, kad ir kaip nekęsčiau dabartinės administracijos veiksmų, jie visiškai teisūs – juokinga grąžyti rankas dėl 4 tūkstančių Amerikos karių. Mes apie tai kalbame. 4 tūkstančiai karių gali pasiklysti eismo spūstyje Frankfurte. Dauguma Europos šalių gali dislokuoti 4 tūkstančius karių“, – aiškino B. Hodgesas.
Metų pradžioje Kanados premjero kalba susižavėjusi Liberalų sąjūdžio lyderė tiki, kad žodžius Vakarų šalyse lydės ir veiksmai. Tik reikia daugiau laiko.
„Aš nemanau, kad tai tik gražūs žodžiai. Tiesiog, matyt, didelėse šalyse tie procesai, pasikeitimų procesai, jie vyksta lėčiau. Per lėtai, galima taip sakyti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Iš didžiųjų Vakarų šalių, kol kas rimčiausiai susiėmusi atrodo Vokietija. Ji ne tik gerokai padidino finansavimą gynybai, bet ir išsikėlė tikslą iki 2035-ųjų turėti stipriausią kariuomenę Europoje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
