TV3 žinių „Dienos komentare“ buvęs Šalomo Alecheimo gimnazijos vadovas Miša Jakobas atsakė, ar gyvenant agresorės Rusijos pašonėje būtų naudinga, kad Lietuvoje augtų visiškai rusų kalbos nemokantys jaunuoliai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vis garsiau kalba, kad reikėtų sekti Latvijos pavyzdžiu ir palaipsniui atsisakyti rusų kalbos mokymo mokyklose. Jūsų nuomone, ar tai būtų protingas žingsnis?
Aš nesiruošiu būti nei ekspertu, nei kritikuoti Latvijos vyriausybės. Mano asmenine nuomone, kaip aš supratau, mes kalbame apie lietuviškas mokyklas ir apie antrąją kalbą, tai ant stalo padėkime platų pasirinkimą, plačią paletę, kad vaikai turėtų galimybę pasirinkti. Mes visi skelbiame, kad mūsų mokyklose yra auklėjamas laisvas žmogus, tai tam laisvam žmogui duokime laisvą pasirinkimą. Ir mokinys, ir jo tėvai tegu patys sprendžia, kokią antrą užsienio kalbą jam mokytis.
Eidamas pas jus aš pagalvojau apie iškilusią problemą – nemažai lietuviškose mokyklose atsiranda vaikų, kurie yra iš maišytų šeimų. Jų vis daugiau ir daugiau, ir kiekvienais metais tas procentinis skaičius vis auga. Dabar įsivaizduokime, kad vaikas atėjęs iš pusiau rusiškos, pusiau lietuviškos šeimos, tai manau, jog jis taip pat norėtų mokėti tą kalbą, kuria kalba jo tėtis ar mama, šiuo atveju, rusų kalbą. Jam gi įdomu, ką tarpusavyje kalba tėvai, jis pats nori pabandyti pakalbėti su vienu iš tėvų jų gimtąja kalba.
Karo kontekste rusų kalba tapo priešo kalba, bet Rusija iš mūsų pašonės gi niekur nedings. Tai ar sutinkate, kad mokant agresoriaus kalbą net gintis paprasčiau?
Ją žinoti yra būtina. Pavyzdžiui, Izraelio valstybė – aš nepasakysiu, kad mes apsikabinę su palestiniečiais ar arabais, bet Izraelio mokyklose vis tiek yra dėstoma arabų kalba. Priešo kalbą reikia žinoti.
Praėjusiais metais, vasario 24 d., mes žiūrėjo rusišką televiziją ir Putinas paskelbė karą Ukrainai. Tie, kurie suprato, ką jis kalba, tuoj pat komentavo, kad tai yra absurdas, kad jis kalba nesąmones, kad jis skelbia karą neonaciams ir panašiai, o tie, kurie nesuprato rusų kalbos, jie atbėgo klausti draugų, kaimynų, ką jis ten pasakė ir ką jis ten kalba. Aš manyčiau, kad prievartos nereikėtų, kiekvienas turi pasirinkti. Taip yra mano galva, aš taip suprantu kaip mokytojas.
Kitas dalykas – reikėtų peržiūrėti tuos vadovėlius, iš kurių vaikai mokosi rusų kalbos, kas į tuos vadovėlius yra sudėta, kokia medžiaga ten yra, apie ką juose yra kalbama, ir tada, aš manau, viskas susitvarkys.
Daugiau galite išgirsti vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
