Miškotyrininkai svarsto – gal reiktų ieškoti kitų būdų išsaugoti genetikai, o ne iškart kirsti brandžius medžius.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kelmiškis Gintautas susirūpinęs, nes pastebėjo, kad jo mėgstamame ir miško rojumi vadinamame Vaitaičių miške sužymėti medžiai – taip esą ruošiamasi jų kirtimui.
„Mes esame pačiame branduolyje, pačiame rojuje, tai įsivaizduokite, čia bus kaip laukas“, – teigė kelmiškis Gintautas.
106 hektarų miškas yra genetinis pušies draustinis – įsteigtas išsaugoti Vaitaičių miško genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šios populiacijos atsikūrimą.
„Genetinė įvairovė užtikrina šitų vietinių medžių rūšių prisitaikymo prie kintančių aplinkos sąlygų, atsparumą ligoms, kenkėjams. Ir tai siekdami užtikrinti mes negalime palikti jų natūraliam senėjimui, išnykimui, o būtina tvarkyti ir prižiūrėti“, – tikino genetinių išteklių skyriaus vedėjas Darius Raudonius.
Gintautas parodė, kurie medžiai liks po planuojamo kirtimo.
„O visi kiti neapibraukti medžiai bus iškirsti. Jeigu dar geriau žiūrovui suprasti, tai bus tuščia futbolo aikštė, kurioje stovės 10 brandžių medžių, miškininkų vadinamų miško auklėmis“, – teigė Gintautas.
Leidimas nėra išduotas
Valstybinės miškų tarnybos atstovas sako, kad kol kas prašymo kirsti šias pušis jų tarnyba negavo. Tad ir leidimas dar nėra išduotas.
„Tačiau kirtimai yra suplanuoti, turėtų būti atliktas 1,5 hektaro kirtimas iškertant išretėjusį medyną ir atkuriant jį būtent šitame medyne surinktų sėklų išaugintais sodmenimis“, – tikino D. Raudonius.
Gintautas sako suprantantis šio miško paskirtį, tačiau mano, kad pušis galima būtų išsaugoti dar 20 ar net 50 metų. O kasmet iškertamas plotas, jo manymu, yra gerokai per didelis.
„Nesutinku, kai yra taip masiškai ir žiauriai kertami brandūs miškai didinant procentą, tai yra 3–5 procentai per metus“, – tikino susirūpinęs kelmiškis Gintautas.
Siūlo ieškoti kitų būdų – ne tik kirsti
„130 metų pušynas ar 140, kiek pasižiūrėjau ten dabar toks amžius tų pušų, tai gali dar 100 metų gyventi be jokios problemos ir išlaikant tą genetinę liniją. Galiausiai gal mūsų vaikai, anūkai ar proanūkiai mokės visai kitokiais metodais tą atkurti ir čia gal visai nebūtina būtų to miško kirsti“, – teigė miškotyrininkas Algirdas Augustaitis.
„Medynai virš 130 metų sudaro daugiau nei 50 procentų, todėl yra didžiulis poreikis šitiems kirtimams. Kaip dažnai sakau – genetinė įvairovė yra tarsi gyvybės draudimas tai medžio rūšiai, kuo ji didesnė, tuo yra didesnė tikimybė, kad ji išliks ir prisitaikys prie kintančių aplinkos sąlygų“, – tikino genetinių išteklių skyriaus vedėjas D. Raudonius.
„Galima kirsti, bet gal reikia pagalvoti apie kitus sprendimus, galima visa tai atlikti kitais metodais. Galiausiai senstant medynui atsidaro ertmės, natūralios aikštelės, nereikia kirsti 5 hektarų, užtenka gal ir pradedant nuo 0,1“, – tikino miškotyrininkas A. Augustaitis.
Miškų tarnybos atstovas aiškina, kodėl pušims reikia daugiau erdvės.
„Paprastoji pušis yra šviesiamėgė medžių rūšis, jai būtinos atviros erdvės. Jeigu iš sėklos išbyra ir išauga medeliai, jie per 5-6 metus sunyksta ir žūsta. Todėl joms reikia šviesos ir atvirų erdvių, kad galėtų augti ir konkuruoti su kita augmenija“, – tikino D. Raudonius.
Žada protestuoti
Girių inspektoriumi save vadinantis Marius mano, kad medžius norima kirsti dėl pinigų.
„Čia grynai verslo interesai, visa kita tik apvilkta į tokį rožinį žmonėms pamestą gražų žaisliuką“, – įsitikinęs girių inspektorius Marius Čekavičius.
Vyrai nuleisti rankų neketina ir žada miške protestuoti prieš pušų kirtimą.
„Statysim palapines, šoksim, dainuosim, padėsim žvakelę miškui. Yra kaip yra. Nes leidimus turės, policija atvažiuos mus vaikyti, mus gali ir suimti, skirti baudas, kad mišką trukdysim kirsti“, – teigė M. Čekavičius.
„Bet kokiu atveju kovosim už, kad išsaugotumėme ne tik jaunajai kartai, kadangi šis miškas galėtų dar daugelį metų gyvuoti“, – tikino kelmiškis Gintautas.
Genetiniai miško medžių ištekliai iš viso užima 6,5 tūkst. hektaro – tai yra maždaug pusę Vilniaus.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
