Lietuvoje buvo surengtos bebrų medžiojimo varžytuvės. Medžiotojai įvairiais būdais bandė sučiupti savąjį laimikį.
„Pora šeimų tai tikrai yra. Šeima 5–6 bebrai. Tai iki 10 bus... Yra vienas užspeistas, bet kol kas laukiam tokio momento, kol nubėgs vanduo ir bus paimtas“, – TV3 žinioms įspūdžiais dalijosi unikalių varžybų dalyvis.
O kitas medžiotojų būrelis plušėjo prie milžiniško bebrų statinio.
„Buvom tenai vieną užspeitę, bet nežinom ar pro mus prasmuko susidrumstus vandeniui...“, – rodė kitas varžybų dalyvis, kuris į pagalbą pasikvietė ir keturkoję pėdsekę.
Pagauti – nelengva užduotis
Pasiekti daugiaaukščius labirintus, primenančius bebrų slėptuves – sudėtinga.
Šių stambiausių Lietuvos graužikų mūsų šalyje gyvena per 50 tūkstančių, o gal net daugiau, ir populiacija vis auga.
„Tokios medžioklės tikslingos, nes susirenka didesnis kiekis medžiotojų ir gali sureguliuoti tą bebrų populiaciją daug efektyviau“, – teigė Gyvosios gamtos apsaugos departamento vadovė Mantė Ramanauskienė.
O reguliuoti bebrų populiaciją būtina, mat aštriadančiai pridaro daug bėdų.
„Mums reikia sausinti laukus, klimatas ekstremalėja, vis daugiau kritulių pasitaiko ir jei bebro užtvanka, tai vanduo neteka ir melioracija neveikia, – dėstė Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius. Kita bėda ta, kad patvinus laukams, žūsta pasėliai. – Kai yra laukų masyvas ir ten bebrai pasidaro tą užtvanką ir ne kad vienas hektaras, o gal ir šimtai hektarų skęsta, tai jau ženkli žala ir čia jau be medžiotojų pagalbos mes negalim išsiversti“.
Ūkininkai savo valdose medžioti negali
Ūkininkas ar miško savininkas, net jei yra ir medžiotojas, pats savo valdose medžioti negali. Daugelis sutinka, kad tokia tvarka labai ydinga.
„Lietuvoje 70 procentų visų medžioklės plotų yra privati nuosavybė, o kadangi medžioklė yra ūkinė veikla, tai vykdyti ūkinę veiklą privačioj nuosavybėj teisę suteikia valstybė. Viskas palikta medžiotojų atsakomybei“, – tikina Privačių miškų savininkų asociacijos atstovas Donatas Zabotka.
Tokių medžioklių metu ne tik mažinama bebrų populiacija, gyvūnai tiriami ir dėl ligų
„Mes ištyrėme, kad beveik 11 proc. bebrų buvo užsikrėtę toksoplazmos parazitais <...> Didžiausia rizika nėščiosioms moterims, nes gali įvykti persileidimas“, – sakė Gamtos tyrimų centro mokslininkas Giedrius Šidlauskas.
Tad bebro mėsą reikia valgyti tik gerai termiškai apdorotą, o šiemet šių varžytuvių laimikis buvo draugiškai išdalintas senjorams.
„Yra padaromi konservai ir mes dovanojame vienišiems seneliams, maitinam šiai dienai virš 3000 vienišų senelių“, – tikino Maltos ordino Pagalbos tarnybos atstovė Aušra Vaidotienė.
Šios bebrų medžioklės domina ir užsieniečius, mat šių aštriadančių medžioti, pavyzdžiui, Lenkijoje ir piečiau – negalima.
Sako, kadaise ir Lietuvoje tokią privilegiją turėjo tik didikai.
„1468 metų Kazimiero teisyne yra pirmą kartą paminėti bebrai, kurie priskirti tauriesiems žvėrims: elniams, briedžiams, stumbrams, taurams dar tuo metu gyvenusiems <...>. Jų medžioklė buvo apribota ir juos galėjo medžioti tik mūsų šalies valdovai“, – įdomiais faktais dalijosi bebrų medžioklės organizatorius Žilvinas Jonas Giedraitis.
Ir net per pasninką kirsti bebrieną nebuvo jokia nuodėmė.
„Per pasninką jį buvo galima valgyti, nes jo nepriskyrė ar tai mėsa, ar žuvis, nes uodega jo žvynuota“, – linksmai pasakojo bebrų medžioklės organizatorius.
Bebro liaukos – sveikatos šaltinis?
Legendos sklando ir apie bebro liaukas – sruoglius. Iš jų gamina spiritinius antpilus, esą jos turi stebuklingų galių, ir ypač vyrų potencijai.
„Kvapas lengvai tariant žudantis, bet rezultatas po mėnesio kito pasimato <...> Ne tik vyram, ir moterims – visiems naudinga, nes maksimaliai gali įsisavinti gerąsias medžiagas, virškinimo sistemą veikia, imunitetą“, – sakė Žilvinas Jonas Giedraitis.
Šiose bebrų medžiojimo varžytuvėse dalyvavo 18 komandų, pavyko sumedžioti pusšimtį bebrų.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
