Tik 2030 metais žadama sukurti pilnai veikiančią radarų ir perėmėjų sistemą. Nors toks lėtas tempas ir netenkina, bet tiek premjerė, tiek ministras sako, kad nieko negali padaryti – gamintojai įrangos anksčiau neduoda. Pakankamai pagalbos nesulaukiame ir iš pačios Ukrainos.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Į Lietuvą įskridęs ir Lavyso ežere sprogęs dronas buvo paleistas Ukrainos karių.
„Dronas, kirtęs mūsų oro erdvę ir įskridęs į Varėnos rajoną, buvo ukrainiečių dronas. Ir jis susijęs su ta operacija, kurią ukrainiečiai vykdė tą naktį, nukreiptą prieš Rusiją“, – sakė premjerė Inga Ruginienė.
Dronas buvo suklaidintas. Paveiktas radioelektroninės kovos priemonių, kurios bepiločiui sugeba strikdyti navigacijos signalus.
„Deja, tenka konstatuoti, kad dronai – ar tai būtų rusiškos kilmės, ar ukrainietiškos kilmės – kartais nukrypsta nuo savo kurso, nuo savo pagrindinės paskirties ir sukelia grėsmes aplinkinėms valstybėms“, – aiškino prezidentas Gitanas Nausėda.
Ant ežero ledo buvo rastas drono variklis, kelios nuolaužos. Tarnybos toliau ieško likusių detalių.
„Pareigūnai žvalgo teritoriją ir iš viršaus, „Aro“ pareigūnai netgi yra iškėlę skraidyklę ir stebi, kokia yra situacija. O štai ugniagesiai gelbėtojai bando pramušti ledą ir rasti bent menkiausias skraidyklės nuolaužas“, – iš įvyko vietos kalbėjo žurnalistė.
„Neįmanoma stabiliai stovėti ant ledo ir dirbti, tai šiuo metus su PAGD bandome prasikalti taką iki tos įvykio vietos, kad ten galima būtų išsilaipinti ir daugiau mažiau saugiai dirbti“, – pasakojo Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.
Dronas galimai atskriejo iš Ukrainos
Kaip pranešė krašto apsaugos ministras, ukrainiečiai naktį leido daugybę dronų į Rusijos šiaurę – atakuota naftos perdirbimo bazė Primorsko uoste, netoli Sankt Peterburgo.
„Taip jau sutapo, kad aš šiandien vykstu į Ukrainą, ir mes šitą klausimą dar pasitikslinsime. — O jis iš kurios šalies įskrido, iš Baltarusios, iš Lenkijos? — Kol kas dar irgi tiriama visa įvykių eiga, bet preliminariai mąstant, žiūrint, kad tai turėtų būti iš Baltarusijos, tai reiškia, ne tik, kad Baltarusija to nematė, bet deja ir mes nepastebėjome to drono, nes jis skrido labai žemai“, – aiškino Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Vis dar konstatuojame, kad mūsų silpniau pridengta vieta yra, kuomet dronai skrenda nedideliame, iki 300 metrų aukštyje. Šiuo atveju taip ir buvo“, – sakė G. Nausėda.
Tai jau trečias kartas, kai į Lietuvą įskrenda kovinis dronas. Ir trečias kartas, kai Lietuvai šypsosi sėkmė, nes bepiločiai nepataikė į jokį gyvenamąjį namą, nesužeidė nė vieno žmogaus.
„Įsivaizduokite, jeigu šitas dronas būtų įskridęs į Vilnių arba būtų Varėnoje ant kokios įmonės, „Varėnos pienelis“ nusileidęs, arba tuose pačiuose Druskininkuose. Manau, kad yra baisu“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Tik klausimas, kiek ilgai mus lydės sėkmė, nes incidentai gali kartotis.
„Garantuoti, kad tokių incidentų nepasitaikys ateityje, niekas negali. Nei mes, nei Lenkija, nei kitos valstybės. Tai yra tiesiog, deja, šito Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė“, – minėjo G. Nausėda.
Lietuva neturi tinkamos įrangos sustabdyti dronus
Bet ateityje ir toliau žmonėms beliks gyventi viltimi ir tikėjimu, kad galbūt į jų namus nepataikys joks karui skirtas bepilotis. Mat Lietuvos kariuomenė iki šiol neturi reikiamos įrangos, kuri leistų radaruose matyti atskrendančius dronus.
„Esame šiek tiek akli ir čia klausimas, ar buvo padaryti namų darbai nuo liepos mėnesio. Nes liepos mėnesį mes turėjome 2 dronus ir buvo laiko, turėjome prabangą, laiko pasiruošti“, – pasakojo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Tragedija yra kur: dabar vėl nurims, po 4 mėnesių vėl atskris dronas, mes vėl klausime, kur detekcijos sistemos“, – sakė Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Šių metų gale labai tikimės, kad turėsime didesnius ir geresnius pajėgumus identifikuoti dronus, kurie juda ne taip aukštai, kaip mes esame įpratę“, – teigė I. Ruginienė.
Bet už gražių žodžių slypi kiek kitokia realybė – pilną pajėgumą mūsų kariai turės tik po maždaug 4 metų. Iki to laiko danguje matys ne viską.
„Dalis įrangos atvyko, mes ją integruojame, mokinamės naudotis ir t.t. Kita dalis, tikimės, atvyks šiais metais, 2027 metais, 2028 metais, o iki 2030 metų yra tikslas sukurti visą detekcijos ekosistemą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras R. Kaunas
Tempai, švelniai tariant, nedžiuginantys.
„Be abejo, kaip vado netenkina, kaip ir bet kurio piliečio netenkina. Aš norėjau jau šiandien turėti visą pilnai uždengtą mūsų oro erdvę nuo bet kokių objektų, kurie gali įskristi į Lietuvos teritoriją“, – aiškino Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Situacija manęs, kaip ir politiko, ir kaip piliečio netenkina“, – pridūrė socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Manęs irgi netenkina, ir aš labai norėčiau, kad tai būtų prekybos centras, kaip dabar mes einame apsipirkti pieno, duonos, mėsos, labai norėčiau, kad ir gynybai būtų toks prekybos centras, į kurį galėtum tiesiog nueiti, išsirinkti tai, ko tau reikia, ir čia ir dabar nusipirkti. Deja, pasaulyje taip nėra“, – sakė I. Ruginienė.
Trūksta bendradarbiavimo ir su Ukraina
Anot ministro, perkame amerikietišką, izraelietišką, taip pat ir ukrainietišką įrangą. Bet visur Lietuva statoma į eilę, o joje dabar ir turtingos arabų šalys, į kurias skrenda Irano dronai.
„Tai yra realiai viso pasaulio šiai dienai problema. Nes mes turime karą Ukrainoje, turime karą Irane ir turime diktatorius, kurie nenori tų karų stabdyti“, – minėjo R. Kaunas.
Ministras užsimena, kad net ir su ukrainiečiais bendradarbiavimas nėra idealus.
„Ukrainą skatiname greičiau pereiti nuo viešų tokių mandagių frazių ir sutarimų dėl technologijų perkėlimų ir kitų niuansų, iki realių veiksmų“, – teigė R. Kaunas.
Kol politikai gyvena laukimu ir viltimi, kad tokie incidentai nepareikalaus gyvybių, mūsų kariai dabar saugo tik nedidelį pasienio ruožą ir iš esmės dengia tik oro erdvę, vedančią Vilniaus link. Ar dengiamas plotas bus plečiamas – neaišku.
„Gyventojai gali suprasti, kad šiai dienai, kai turime kol kas tik bataliono oro gynybos išvystytą pajėgumą, kiekvieno draustinio, Čepkelių raisto, ar ten kokios trobelės, mes nesugebėsime apginti, turbūt ir nėra tokio poreikio šiai dienai. Incidentų pasitaiko. Tai sakyčiau, kad „Vilniaus skydo“ praplėtimas tai bus tolesnės diskusijos objektas“, – pasakojo R. Vaikšnoras.
Pernai liepą į Lietuvą buvo įskridę 2 rusiški dronai. Vienas nukrito netoli sienos su Baltarusija, o kitas, su sprogmenimis perskridęs pusę Lietuvos, nusileido Jonavos rajone, Gaižiūnų poligone. Tąkart jį kariškiai aptiko tik po 4 dienų paieškų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
