O ši tarša į Nemuną plūsta dešimtmečiais ir, kol savininkai sklypo valymo problemos kratosi, aplinkos apsaugos departamentas žada statyti specialią teršalus surenkančią sieną.
Išvydę Nemunu plaukiančias milžiniškas visomis vaivorykštės spalvomis tviskančias naftos dėmes, gyventojai ant kojų sukėlė įvairias tarnybas. Specialistai sako, tarša šį kartą gerokai didesnė nei ankstesniais metais. Ir nutekėjo upių tėvu ji nuo Šančių iki pat Santakos, o gal net ir toliau. Tiesa, jos dydžio apskaičiuoti beveik neįmanoma.
„Gauta bene dešimt pranešimų, jog Nemune pastebėtos naftos produktų teršalų dėmės. Taršos lygis aukštesnis, didesnis, nei pernai metais, bet reikia pripažinti, kad ne visada visą taršą galime mes pastebėti ar gyventojai“, – teigia aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
O gyventojai pasakoja, naftos teršalai Nemunu dažniausiai plaukia po liūties ar pakilus vandens lygiui. Sklinda ir aitrus naftos tvaikas:
„Kvapas kaip tepalo, koks gali būti. Kaip srovė eina, taip ir neša tuos visus tokius – nu tepalų dėmės.“
„Įprastai čia būna tas šliužas, kad sulaikytų tuos tepalus, bet dieną tai akivaizdžiai matosi, kad yra tepalų nuotėkis upėje, vakare gal sunkiau dėl apšvietimo. – O dažnai? – Įprastas vaizdas, įprastas.“
Ir dabar upėje plūduriuoja naftą sugeriančios boninės užtvaros. Kauno savivaldybės atstovai sako: sunku ir suskaičiuoti, kiek kartų specialistai vyko į šią Nemuno pakrantę Juozapavičiaus prospekte padarinių likviduoti.
Štai ir pirmadienį ten pluša „Kauno švaros“ darbuotojai. Apžiūri pakrantę, patikrina visus šulinius, juose matyti teršalai, tad pila naftą skaidančius preparatus.
„Yra toks Sizifo darbas, darom, bet tai ne tos priemonės, kurios išspręstų istorinę taršą, mes stengiamės valdyti, kad kuo mažiau taršos papultų į Nemuną, dedamos bonios, siurbiami šulinukai, bet, kaip žinia, tokios didelės teritorijos ir tokio masto taršos tokiomis priemonėmis panaikinti neįmanoma“, – aiškina aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Tai istorinė tarša. Kitapus judraus Juozapavičiaus prospekto kone šimtą metų veikė geležinkelio pabėgių mirkymo gamykla. Jie buvo mirkomi skalūnų alyvoje. Visa didžiulė teritorija persisunkusi šiais kenksmingais teršalais. Sklypas priklauso keliems savininkams. Tad problemą visi vienas nuo kito mėto it karštą bulvę. Dėl jo tvarkymo jau vyksta ir teisminiai ginčai. Kad bent kažkiek pavyktų sumažinti taršą Aplinkos apsaugos departamentas – meta gelbėjimo ratą.
„Rangovas turėtų vasario viduryje pradėti kasimo darbus požeminei sienutei pastatyti. Įdedami gręžiniai, dedamos bonos, kurios absorbuoja po žeme esančius ir kažkokia kryptimi tekančius teršalus, tada tos bonos yra keičiamos ir taip teršalai yra išimami iš žemės“, – kalba G. Kadziauskas.
Šie darbai atsieis apie 130 tūkstančių eurų. Viliamasi, kad taip teršalai neprasiskverbs į Nemuną. Bet galutinis tikslas – išvalyti visą teritoriją, kurioje manoma, kad tarša gali siekti net iki 10 metrų po žeme. Tad skaičiuojama, kad tam prireiks ne mažiau kaip 5 milijonų eurų.
