DIENOS PJŪVIS. Sankcijos Baltarusijai – kas realiai jai gresia?

Baltarusijoje jau penktą dieną iš eilės tęsiasi protestai, prezidento rinkimai sulaukė kritikos ir tarptautiniu mastu, kaip ir po jų sekę susirėmimai gatvėse, ne kartą paminėtos ir galimos sankcijos valstybei. Kokios sankcijos realiai gresia Baltarusijai?

Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su diplomatu, buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru, taip pat buvusiu nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijoje Petru Vaitiekūnu.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Sviatlana Cichanouskaja paskelbė naują vaizdo įrašą, kuriame sako, kad Baltarusijos žmonės pasirinko, niekada nebenorės gyventi taip, kaip iki šiol, o dauguma netiki Aleksandro Lukašenkos pergale Baltarusijos prezidento rinkimuose. Ji kreipėsi į Baltarusijos merus, kad jie rugpjūčio 15-16 dienomis imtųsi taikių veiksmų.

„Prašau visų miestų merų rugpjūčio 15 ir 16 dienomis organizuoti taikius masinius protestus kiekviename mieste“, – sakė S. Cichanouskaja.

Kandidatė į Baltarusijos prezidentus dėkojo jėgos struktūrų pareigūnams, kurie nesiėmė smurto ir streikuojančioms įmonėms.

Nausėda: Lukašenkos negalime vadinti teisėtu prezidentu

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda užsienio žiniasklaidai pareiškė, kad Aliaksandras Lukašenka negali būti laikomas legitimiu Baltarusijos prezidentu, nes rinkimai nebuvo laisvi ir demokratiški.

„Negalime vadinti A. Lukašenkos legitimiu, nes Baltarusijoje nebuvo laisvų demokratinių rinkimų“, – britų televizijai „Sky News“ sakė G. Nausėda.

REKLAMA

Prezidentūros atstovų teigimu, šį interviu G. Nausėda davė ketvirtadienį.

Prezidentas perspėjo, kad Vakarams tik pasyviai stebint situaciją, Rusija gali siekti „pilnai integruoti“ Baltarusiją.

„Rusija yra suinteresuota turėti satelitinę valstybę. Baltarusija tikriausiai būtų pilnai integruota į Rusiją, jei mes tik pasyviai stebėtume šį procesą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo teigimu, Europos Sąjungos interesas yra „stabili, demokratinė ir suvereni Baltarusija“.

G. Nausėda šią savaitę pasiūlė tarpininkauti sprendžiant krizę Baltarusijoje kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Jo teigimu, jei ši iniciatyva nepavyks, tuomet teks svarstyti sankcijas.

ES užsienio reikalų ministrai galimas sankcijas už smurtą prieš protestuotojus ir rinkimų klastojimą atsakingiems asmenims aptars penktadienio popietę.

Baltarusijoje protestai vyksta jau penktą dieną iš eilės. Protestuotojai nesutinka su preliminariais rinkimų rezultatais, remiantis kuriais, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka užtikrino 80,08 proc. balsų, o pagrindinė jo varžovė Sviatlana Cichanouskaja – 10,9 procento.

Anksčiau buvo pranešta, kad per protestus vienas žmogus žuvo, dar per 100 asmenų (įskaitant teisėsaugos pareigūnus) nukentėjo. Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad naktį į pirmadienį buvo sulaikyta per 3 tūkst. žmonių, o ankstesnę naktį – daugiau nei 2 tūkstančiai.

Demonstracijų metu buvo sulaikyti ir keli Rusijos žurnalistai. Antonas Starkovas, Dmitrijus Lasenka ir Semionas Pegovas jau yra paleisti. Pirmadienio vakare buvo paleisti naujienų portalo Znak.com korespondentas Nikita Teliženka ir nepriklausomo naujienų tinklapio „Meduza“ reporteris Maksimas Solopovas.

REKLAMA

Antradienį paryčiais į Lietuvą atvyko S. Cichanouskaja. Kaip tą dieną kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, moteris Lietuvoje yra su savo vaikais, turi metus galiojančią vizą, tačiau šiuo metu jai taikoma izoliacija dėl koronaviruso.

„Sviatlana Cichanouskaja yra saugi, ji yra Lietuvoje su savo vaikais“, – tvirtino L. Linkevičius.

Ministras patvirtino, kad su ja į Lietuvą atvyko ir jos rinkimų štabo vadovė Marija Moroz su savo atžalomis. Mūsų šalyje yra ir S. Cichanouskajos vaikai. Anot L. Linkevičiaus, jie į Lietuvą atvyko kiek anksčiau nei jų motina.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų