Po rekonstrukcijos atidarytą unikalią Zapyškio bažnyčią lydi arši kritika

Po rekonstrukcijos atidarytą unikalią Zapyškio bažnyčią ir toliau lydi arši kritika. Tvarkant išskirtinės šventovės prieigas rajono valdžia išliejo didžiulę betoninę aikštę, kuri sudarkė žalių pievų apsuptyje stūksančios bažnyčios aplinką ir unikalumą – dėl to pyksta gyventojai, turistai ir architektai. Dabar padėtį architektai bando taisyti sodinant magiškus augalus – rūtas.

Šventomis Mišiomis lauke Valstybės dieną Zapyškio Jono Krikštytojo bažnyčia atveriama visuomenei. Baigtas dvejus metus trukęs šventovės restauravimas ir prieigų tvarkymas.

„Šitas kelias nebuvo lengvas, bet prasmingas. Šita bažnyčia ne veltui yra vadinama Lietuvos bažnyčių motina, ji iškentė potvynius, karus, marus ir atstatyta. Šiandien pristatyta žmonėms“, – sako Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

(7 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Po rekonstrukcijos atidarytą unikalią Zapyškio bažnyčią ir toliau lydi aštri kritika

O tvarkymas nelengvas, mat šalia šventovės išliejusi 3000 kvadratinių metrų betoninę aikštę rajono savivaldybė sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą. Projekto autorius sako norėjęs atkurti pirmykštį miestelio vaizdą. Jis tikina, kad betoną, už kurį suplota 900 tūkstančių eurų, žmonės keiksnoja be reikalo. 

REKLAMA

Betonas, mano supratimu, viena šiuolaikiškiausių ir nuostabiausių medžiagų. Kai mes čia turim tokią minią žmonių tai darosi viskas aišku, kad tas betonas tai normali danga, tai vieta, kur žmonės gali būti“, – pasakoja projektą kūręs architektas Gintaras Prikockis.

Nors įsisiūbavus kritikos bangai žadėta, kad betonas pabaigus darbus taip nekris į akis, mat bus daugiau jį sušvelninsiančios žalumos, deja, jos kol kas nematyti. Žmonės pasibaisėję, mat ši sakrali erdvė prarado savo unikalumą. Jos prieigos sudarkytos – o tai esą nusikaltimas.

„Ten kur reikalingas itin subtilus pinceto ir skalpelio panaudojimas buvo panaudotas kūjis pjautuvas ir betonmaišė. Tai visiškai neadekvatūs instrumentai ir tokioj jautrioj gamtos ir architektūros dermėje įvyko didžiulė architektūrinė nelaimė“, – teigia architektas Audrys Karalius.

Vaizdai kalba patys už save. Štai prieš kelerius metus Nemuno pašonėje žalių pievų apsuptyje įamžinta ši gotikinė šventovė, o štai šiandienis bažnyčios ir jos prieigų vaizdas su betonine plyne.

Pamatyti naujai sutvarkytą bažnyčią ir jos aplinką suplūdo tūkstančiai žmonių. Nuomonės dėl betono prieigose – dvejopos:

„Žaluma kai buvo buvo jaukiau, dabar jau super šiuolaikiškai.“

„Kam jį kritikuot, šiaip labai patogu ir privažiavimai nauji padaryti.“

„Labai patinka, labai, o jei kam reikia, va, prašau čia yra pievutės.“

„Gal spalva galėtų būt panaši į bažnyčios, betono raudonesnis va toks… Gal būtų gražiau.“

„Per daug betono, anksčiau, kai matydavom būdavo jaukiau.“

Prieš bažnyčią išlietą betoną kritikuoja ir turizmo atstovai. Mat ši šventovė traukė turistus ir dėl architektūros, ir dėl unikalios aplinkos – dabar tai prarasta.

„Kiekvieną kartą sustodavom ir eidavom per pievą prie bažnyčios, šiandieninis pertvarkymas truputėlį nejautrus. Žmonėms kurie ieško autentikos jiems svarbu matyti tai aks išskirtinio, kai atsiranda betonas, trinkelės viskas suvienodėja“, – kalbėjo lėtojo turizmo atstovė Henrieta Miliauskienė.

Kaip atsaką kritikams, betoninę aikštę dabar jau žadama apsodinti, kaip tikima, magišką reikšmę turinčiais augalais.

„Rūtos bus pasodintos prieigose, aikštės prieigose pirmoje dalyje. Jei paskaityti legendas ar tikėti jomis tai rūtos apsaugo nuo piktos akies“, – sako projektą kūręs architektas Gintaras Prikockis.

O štai pasak du beveik 1,5 milijono atsiėjusius bažnyčios ir prieigų tvarkymo projektus prižiūrėjusių specialistų – ekspertai nustatė, kad žala nepadaryta.

„Mūsų buvo pateikti projektiniai pasiūlymai, projektai buvo derinami, ekspertuojami ir taip vertinant – mes nepažeidėm jokių vertingųjų savybių“, – pasakoja administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė.

Buvo kalbų, kad ši  šventovė po beveik šimtmečio pagaliau vėl bus grąžinta tikintiesiems. Tačiau pasak Vilkaviškio vyskupijos ganytojo, šie planai atidėti. Mat 5 metus su rajono savivaldybe dar tęsis panaudos sutartis, be kurios ir lėšų iš Europos sąjungos greičiausiai nebūtų pavykę gauti. Tad bažnyčia kol kas ir toliau tarnaus kultūrai, o pamaldos retkarčiais vyks lauke.

„Tai toks klausimas, kuris prives prie atšventinumo tos bažnytėlės. viskas labai greitai, dar čia darbai tik baigėsi. Dar truputį buvo viena kita kontraversiška mintis, tai irgi norėtume, kad šventinimas būtų ramybėje ir gražioje atmosferoje“, – teigia Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. 

Zapyškio šv Jono Krikštytojo bažnyčia viena seniausių mūrinių bažnyčių Lietuvoje, statyta dar 16 a. Tai ir vienas reikšmingiausių gotikinės architektūros paminklų, jį saugo valstybė.


Rašyti komentarą...
I
Iš Vokietijos
2020-07-12 09:29:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Viskas ten gerai. Anksčiau nebuvo galima per purvynus nei prieiti, nei privažiuoti prie bažnytėlės. Dabar daugiau turistų apsilankys !
Atsakyti
-2

N
Nuomonė
2020-07-12 12:54:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Triukšmas dėl nieko! Tvarkinga sukurta aplinka, o kam tai nepatinka, tegu nevažiuoja.
Atsakyti
0

N
Nuomonė
2020-07-13 23:46:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Idomu, kad per šventę žmonės sėdėjo ant kėdžių pievoje, o betonas styrojo kaip didžiausias pinigų plovimo paminklas ateinanciom kartom, tuščias.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų