„Bet koks pastatų energinio naudingumo didinimas yra itin reikšmingas siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Tačiau renovacija turi ir kitą pusę – ji keičia ištisų miestų veidus, gerina žmonių gyvenimo kokybę ir padeda ženkliai kirsti per šildymo sąskaitas“, – konferencijos metu pranešimą apie teisinius renovavimo pokyčius pristatė Aplinkos ministerijos viceministras Darius Kvedaravičius.
Tačiau jo teigimu, tiek Aplinkos ministerija, tiek atsakomybę už daugiabučių namų modernizavimą perėmusi APVA turi nuveikti dar labai daug.
„Ilgalaikėje renovacijos strategijoje esame numatę, kad iki 2030 m. turime atnaujinti tūkstančius, o iki 2050 m. – dešimtis tūkstančius būstų. Šioje strategijoje taip pat esame apsibrėžę, kokie yra svarbiausi elementai, siekiant šių rezultatų pasiekimo: nuo kompleksinių sprendimų priėmimo, pakankamo finansavimo užtikrinimo iki kuo didesnio gyventojų bei savivaldybių įtraukimo“, – sakė Aplinkos ministerijos viceministras.
Pastoliai ištisus metus ateityje nebestovės
Pasak D. Kvedaravičius, šiuo metu kuriamame strategijos įgyvendinimo plane yra numatyta daugybė konkrečių veiksmų, susijusių su daugiabučių modernizacijos optimizavimu ir efektyvinimu. Tai padaryti padės skaitmeniniai įrankiai ir supaprastintos procedūros.
„Žadame įtraukti modulinę renovaciją, lemsiančią, kad daugiau nebematysime metus ar dvejus prie daugiabučių pastatytų pastolių. Dideli mediniai moduliai bus kuriami gamyklose, uždarose patalpose, o tuomet per kelias savaites sumontuojami ant būstų. Nepatogiausia renovacijos dalis sutrumpės tiesiog kartais. Be to, atsiras skaitmeniniai įrankiai investicinių planų rengimui, taip pat kursime pastatų duomenų banką – viešai prieinama informacija leis gyventojams sužinoti viską apie jų būstus, matyti, kaip dirba jų administratoriai“, – teigė D. Kvedaravičius.
Jis akcentavo, kad bus ir su daugiabučių projektų administravimu susijusių pokyčių: „Statybos darbus bus galima pirkti kartu su projektavimo darbais – tai sutrumpins procedūras, palengvins proceso valdymą projektų administratoriams. Be to, peržiūrėjome pastatų administravimo įkainius ir nusprendėme juos pakelti – norime, kad šios paslaugos kokybė kiltų, o už jos atlikimą gaunamas atlygis būtų skaidrus ir konkurencingas.“
Pokyčiai padės pasiekti ambicingus tikslus
APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius Vytautas Vrubliauskas konferencijos metu pasakojo, kaip prie renovacijos procesų pagreitinimo prisidės lapkritį naujų atsakomybių įgavusi APVA.
„Po funkcijų iš Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) perėmimo praėjus daugiau kaip mėnesiui, šiandien vyksta visos renovacijos eigos peržiūra ir optimizavimas. Jei anksčiau APVA buvo tik lėšų administratoriai, dabar tampame projektų vykdytojais – pavienių ar jungtinių. Jau dabar link pabaigos artėja investicinių planų formos skaitmenizavimo procesas, taip pat padedame Aplinkos ministerijai parengti plėtros programos pažangos priemones“, – teigė V. Vrubliauskas.
Pasak Gintarės Burbienės, Pastatų energinio taupumo departamento patarėjos, šiandien Lietuvoje yra atnaujinta daugiau kaip 3 tūkst. daugiabučių būstų, t.y. apie 100 tūkst. butų, į kuriuos buvo investuota beveik 900 mln. eurų.
„Vien šiemet šalyje buvo modernizuota apie 300 namų, iki metų pabaigos tikimasi, kad šis skaičius išaugs iki 350. Vidutiniškai šiuose pastatuose energijos sąnaudos sumažėjo apie 60 proc.“, – kalbėjo G. Burbienė.
V. Vrubliauskas akcentavo, kad norint pasiekti ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytus tikslus, iki 2030 m. reikės renovuoti 9800 daugiabučius: „Tai – ambicingas tikslas, tačiau Aplinkos ministerijos ir APVA vykdomos permainos padės jį įgyvendinti.“
Tikisi spartesnės skaitmenizacijos
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvila konferencijos metu akcentavo, kad Lietuvos išsikelti pastatų renovavimo tikslai išties ambicingi, o jų bus neįmanoma įgyvendinti be dar spartesnio procesų skaitmenizavimo ir modernių technologijų panaudojimo.
„Jau šiandien daugybė statybos proceso dalyvių generuoja skaitmeninius duomenis, tačiau kol kas ją išnaudojame nepakankamai. Taip pat itin svarbus ateityje bus ir informacinis pastato modeliavimas (angl. Building Information Modeling arba BIM), padėsiantis atlikti pastatų analizes, paversti renovaciją optimalesne visoms suinteresuotoms šalims. Dalis pokyčių jau vyksta – Aplinkos ministerija jau kuria BIM dokumentų sistemą, taip pat planuojama pagaliau privalomai pradėti naudoti tik elektroninį statybos žurnalą“, – sakė D. Gedvilas.
Anot jo, kuo greičiau daugiabučių namų atnaujinimas ir skaitmenizacija pradėtų eiti koja kojon, tuo daugiau atsirastų ir rangovų susidomėjimo, nes tai leistų užtikrinti aukštesnę atliekamų darbų kokybę ir išliekamąją vertę.
Augančios šilumos kainos skatina renovaciją
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius savo pranešime pabrėžė, kad galvojant apie renovacijos ateitį ir permainas teisėkūros procesuose, būtina atsižvelgti ir į pastaruoju metu itin sparčiai augančias šildymo kainas.
„Šildymo sąskaitos tame pačiame mieste, bet skirtinguose daugiabučiuose, gali skirtis net iki 10 kartų. Ne paslaptis, kad daugiausiai moka nerenovuotų būstų gyventojai. Šie pastatai būna šildomi netolygiai, jų sienos ir stogas kiauras, šildymo sistemos išbalansuotos, o šilumos punktai – pasenę. Šildymo kokybės ir sąskaitų problematiką padeda spręsti mažoji renovacija, kuri prasideda būtent nuo šilumos punkto sutvarkymo ir sistemos subalansavimo. Vien šios priemonės gali padidinti energinį pastato efektyvumą iki 25 proc.“, – sakė V. Lukoševičius.
Anot jo, ženkliai šalyje pabrangus šildymui, tokios investicijos į šilumos punktų modernizavimą ir sistemų subalansavimą galėtų atsipirkti vos per kelerius metus: „Lietuvoje pastatų yra apie 3-4 tūkst. daugiabučių su sutrūnijusiais šilumos punktais, tačiau jų gyventojai neskuba dalyvauti mažojoje renovacijoje. Todėl jei situacija nesikeis, ateityje verta pasvarstyti net apie privalomą mažąją renovaciją, kuri apimtų itin energiškai neefektyvius pastatus, neatitinkančius nustatytų reikalavimų.“
