Specialistai pataria apsilankyti keliuose bankuose ir pasitarti dėl paskolos teikimo sąlygų. Aštuoni bankai, ūkininkams teiksiantys lengvatines paskolas, atrinkti, jiems paskirta 100 mln. litų.
Dabar ūkininkams reikia apsispręsti dėl dalyvavimo Kaimo plėtros programoje ir pasirinkti geriausias sąlygas siūlančius skolintojus.
Klaidų taisymas
Atėjo laikas taisyti buvusios žemės ūkio ministrės padarytas klaidas, kai ES parama ir bankų paskolos buvo pasiekiamos dažniausiai tik stambiausiems ūkiams. Iki šių metų pradžios ES parama iš viso buvo pasinaudoję tik 2 tūkst. ūkių. Šįmet nuo kovo pradžios per 6 mėnesius sulaukta jau per 3 tūkst. paraiškų gauti ES paramą. Be to, iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) bei valstybės biudžeto lėšų Paskolų fondui numatyta skirti 450 mln. Lt. Taigi per artimiausius metus tūkstančiai ūkininkų pasinaudos lengvatinėmis paskolomis.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) konkursu atrinko aštuonis bankus, kurie per metus ūkininkams paskolins pirmuosius 100 mln. Lt.
Lengvatinės paskolos bus skiriamos ūkininkams, kurie įgyvendins investicinius projektus pagal priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.
Paskolų dydis ir terminai
Pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ mažiausia teikiama paskolos suma siekia 10 358 Lt, didžiausia – 1 035 840 Lt. Pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ paskolos suma negali būti didesnė kaip 13 811 200 Lt, o paskolos suma pieno kooperacijai skatinti gali siekti 34 528 000 Lt.
Pagal konkurso rezultatus Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondo administruojamas Paskolų fondas bankams paskirstė skirtingas sumas iš visų pirmajam etapui skirtų 100 mln. Lt. VL žiniomis, DnB NORD bankui patikėta didžiausia suma – per 40 mln. Lt. Mažesnes, bet gana dideles sumas gavo „Swedbankas“ ir SEB bankas, o Ūkio bankas, „Parex“, „Snoras“, Šiaulių bankas ir Medicinos bankas gavo nuo 4 iki 8 mln. Lt.
Pagal konkurso rezultatus pervestas sumas bankai turės panaudoti per 12 mėnesių, o pasibaigus sutartyse numatytiems terminams (nuo 7 iki 10 metų) pinigus turės grąžinti Paskolų fondui.
Skolinimosi prognozės
„Šią paskolą ūkininkai galės naudoti tik pagal tikslinę paskirtį. Mes kontroliuosime, kaip šis įsipareigojimas vykdomas“, – sako banko DnB NORD Verslo produktų plėtros departamento vadovas Evaldas Ruzgys. Pasak departamento vadovo, nors maksimali paskolos suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ numatyta 1,035 mln. Lt, tačiau labai tikėtina, kad ūkininkų prašoma paskola vidutiniškai sieks 500–600 tūkst. Lt.
Ar ūkininkai skolinsis minimalias sumas?
„Nors numatyta minimali skolinimo suma – 10 358 Lt, tačiau mažai tikėtina, kad ūkininkai skolinsis tik tiek“, – tikisi Ūkio banko Kreditų departamento direktoriaus pavaduotoja Laura Ivaškevičiūtė.
Bankininkai neabejoja, kad per 12 mėnesių paskolins visas numatytas lėšas.
Palūkanos, marža ir administravimo mokestis
Skolintis galima tiek eurais, tiek litais. Skolinantis eurais šiuo metu palūkanų norma siektų apie 4 proc., litais – iki 7 proc. Kaip bankai nustatys palūkanas ir kokią pasirinks maržą?
Pasak E.Ruzgio, palūkanos bus nustatomos pagal 6 pastarųjų mėnesių EURIBOR bei VILIBOR, o maržą Ūkio bankas taikys 1,7 proc. Bankininkas pabrėžia, kad pagal sutartį apribotas maksimalus palūkanų dydis. Jos negalės būti didesnės nei 7,5 proc.
Dar reikia įvertinti kredito administravimo mokestį. Daugelis bankų taikys standartinį – apie 0,5 proc. paskolų sumos. Bankininkai priduria, kad šio mokesčio dydis priklausys nuo klien to rizikos laipsnio.
Garantuos, bet nedovanos
Skolinimosi sąlygose numatyta, kad ŽŪPGF gali suteikti garantiją iki 70 proc. skolinimosi sumos. Tačiau ŽŪPGF direktorė Danguolė Čukauskienė primena, kad ūkininkai turi žinoti, jog fondas nebūtinai skirs 70 proc. garantiją.
„Noriu pridurti, kad pirmiausia bankas ir ūkininkas tarsis dėl garantijų dydžio ir tik pritrūkus užstato kreipsis į ŽŪPGF – ne atvirkščiai, kaip daugelis galvoja“, – perspėja D.Čukauskienė. Direktorė primena, kad ūkininkams nevertėtų tikėtis, kad ŽŪPGF negrąžinamai padengs paskolą. „Taip tikrai nebus. Nesėkmės atveju mes sumokėsime, tačiau iš kliento ši suma tikrai bus išieškota, jos nedovanosime“, – primena D.Čukauskienė.
Tardamiesi dėl užstato bankininkai ir ūkininkai, tikėtina, turės skirtingas nuomones. Ūkininkai, tikėtina, manys, kad jų užstatomo turto vertė yra didesnė, nei skaičiuos bankininkai.
„Turtą įvertinsime iš naujo. Be to, nustatysime ne tik turto rinkos vertę, bet ir jo likvidacinę vertę, t. y. už kokią kainą galima turtą parduoti per 12 ar 24 mėnesius. Pastaroji kaina paprastai būna 30 proc. mažesnė nei rinkos kaina“, – sako L.Ivaškevičiūtė.
Dokumentus tvarkyti užtrunka
Be standartinių dokumentų, kurių prašoma norint gauti paskolą, šį kartą dar reikės pateikti pažymą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) dėl tinkamumo gauti lengvatinę paskolą.
„Žinoma, galima ir prieš tai atvykti į banką ir pasikonsultuoti dėl paskolos gavimo sąlygų. Žiemą ūkininkai projektų gal ir nevykdys, tačiau ruoštis investicijoms patarčiau iš anksto, juk pinigų skaičius ribotas. Be to, dokumentų tvarkymas, tikrinimas šiek tiek laiko užtruks, todėl patariu paskola pradėti rūpintis anksčiau, o ne tada, kai ateis laikas investuoti“, – pataria E.Ruzgys.
Prieš suteikiant lengvatinę paskolą ūkininkams teks bendrauti ne tik su bankais, bet ir su NMA bei ŽŪPGF, prireiks įvairių pažymų, o jos nebus išduodamos tą pačią dieną.
„Iš ūkininko gavęs visus dokumentus bankas dėl paskolos suteikimo sprendimą priims per dvi savaites. Paskui bus kreipiamasi į ŽŪPGF dėl reikiamos garantijos suteikimo ir tai gali užtrukti dar apie 20 dienų“, – skaičiuoja L.Ivaškevičiūtė.
Kaip pasirinkti geriausią banką? Išsirinkti tinkamiausias sąlygas siūlantį banką bus nelengva. Dėl paskolų palūkanų, administravimo mokesčio, maržos dydžio reikės teirautis kiekviename banke. Pasak D.Čukauskienės, šie duomenys atskirai neskelbiami, nes jie ūkininkus gal net klaidintų.
„Svarbiau, kokio užstato bankai paprašys, o jis priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sudėtinga, tačiau aš rekomenduočiau ūkininkams apsilankyti keliuose bankuose ir pasitarti dėl paskolos teikimo sąlygų. Paprastai klientai bendradarbiauja su banku, kuriame jau turi sąskaitą, kuris juos aptarnauja, tačiau niekas nedraudžia kreiptis ir į kitus bankus“, – sako D.Čukauskienė.
Šia galimybe pasinaudosiu
Alfredas Bardauskas, ūkininkas (Raseinių r.):
Naudingas sumanymas, nes kitokiomis sąlygomis bankai neskolino arba skolino labai nepalankiomis sąlygomis. Tiesa, aš skolindavausi ir be garantijų – kai daug metų dirbi, susikaupia turto, užstato. Beje, tokiu atveju mažiau biurokratinių dirgiklių, greičiau gauni paskolą.
Ar naudosiuosi šia galimybe? Iki pavasario konkretaus sprendimo nepriimsiu – reikia derlių parduoti ir apsvarstyti savo tolesnes galimybes ūkininkauti. Tačiau kitų metų planuose yra ketinimas imtis dar vieno ES projekto, taigi skolintis reikės ir šia galimybe pasinaudosiu.
Lengvatinių paskolų neteiks kredito unijos
Valius Ąžuolas, jaunasis ūkininkas (Naujosios Akmenės r.):
Manau, kad stambesniesiems ūkininkams nebus problemų gauti lengvatinę paskolą. Apskritai, bankai su stambiaisiais ūkininkais kalbėjosi ir anksčiau. Kitaip jie vertina smulkiuosius ūkininkus, o juk tokių yra labai daug ir jiems kaip tik labai reikia paramos. Juk stiprus ūkis per vieną dieną neatsiranda – reikia investuoti, pamažu plėsti ūkį. O kur gauti lėšų?
Labai gaila, kad Paskolų fondas nepasirašė sutarčių su kredito unijomis. Būtent jos teikia nors ir sąlyginai nedideles (50–100 tūkst. Lt) paskolas, tačiau reikalingas smulkiesiems ūkininkams.
Albinas Čaplikas
