T. y. įvertino daugiau nei 1,3 mln. įrašų Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje (CTADB), sudarė vidutinio statistinio „lietuviško automobilio“ portretą bei sukūrė galimybes palyginti skirtingų segmentų, automobilių markių ir modelių, amžiaus grupių ratuočius pagal dažniausiai fiksuojamas problemas.
Ši informacija yra puikus sufleris besidomintiems technikos pasauliu, nusprendusiems atnaujinti šeimos transporto parką ir norintiems rinktis automobilį racionaliai kriterijais. T. y. įvertinant dažniausiai tam tikrų prekinių ženklų ar konkrečių modelių patikimumą, labiausiai tikėtinus trūkumus, išryškėjančius ilgalaikės eksploatacijos metu.
Tai neabejotinai galėtų būti įdomu tiek technika besidomintiems, tiek automobilių servisų meistrams ar už įmonių transporto priežiūrą atsakingiems žmonėms – laiku atkreipus dėmesį į silpnesnes kai kurių mašinų vietas, galima išvengti nemalonių siurprizų kelyje bei sumažinti avarinių situacijų riziką.
Kokie techniniai trūkumai nustatomi?
Analizėje apžvelgiami į 8 pagrindines grupes suskirstyti automobilių defektai, pagal techninės apžiūros metu naudojamus trūkumų kodus: stabdymo įrangos, vairo mechanizmo, matomumo, žibintų ir elektros įrangos, ašių-ratų-padangų-pakabos, važiuoklės-kėbulo ir prie jų tvirtinamų mechanizmų, variklio (išmetamųjų dujų – skysčių nuotėkio – taršos) bei kitos įrangos.
Pagal jas nustatyta, kad dažniausiai transporto priemonių savininkai susiduria su žibintų, atšvaitų bei elektros įrangos trūkumais (visose amžiaus grupėse).
O 40 proc. automobilių į techninių apžiūrų stotį atvyksta su prastai sureguliuotais ar netvarkingais žibintais.
7 dažniausiai su eismo saugumu susiję trūkumai
„Transeksta“ taip pat įvardija 8 skirtingus trūkumus, dėl kurių tikrintojai neišduoda vadinamojo „žalio lapo“:
- apšvietimas, žibintai, stabdymo signalai – akina kitus arba nemato kelio;
- stabdių sistema – nusidėvėję diskai, trinkelės, nesandarūs vamzdeliai, pailgėjęs stabdymo kelias (iki 40 proc. avarijų įvyksta dėl stabdymo, slydimo klaidų);
- pakabos lankstinės jungtys, lankstai („šarnyrai“) – valdymo praradimas, ypač posūkyje;
- vairo traukės ir svirtys – nestabilus vairavimas, „uždelsto veikimo bomba“;
- amortizatoriai ir spyruoklės – didina valdymo nestabilumą posūkiuose, didina apvirtimo tikimybę;
- padangos – blogas sukibimas, nesilakoma sezoniškumo, skirtingas protektorius didina stabdymo kelią;
- saugos diržai ir oro pagalvių sistema (SRS) – saugos sistema nesuveikia taip, kaip suprojektuota (ypač po kebulo remontų).
Šiuo metu pristatoma 9 populiariausių automobilių segmentų statistika: „A“ ir „B“ (mini ir maži automobiliai), „C“ (kompaktiniai automobiliai), „D“ (vidutinio dydžio automobiliai), „E“ ir „F“ (Premium), MPV (vienatūriai), „C SUV“ (mažesni ir kompaktiniai krosoveriai/visureigiai), „L SUV“ (vidutiniai ir didesni krosoveriai/visureigiai), „LCV“ (lengvieji komerciniai automobiliai) bei „EV“ (elektromobiliai).
Visa statistinė informacija pateikiama pagal 6 amžiaus grupes. Į jauniausių kategoriją priskirti 3–5 metų senumo automobiliai, po to 6–8 metų, 9–11 metų, 12–14 metų, 15–18 metų bei 19–22 metų senumo.
Į analizę neįtraukti jaunesnės nei 3 metų mašinos, nes, tik perkopus šia amžiaus ribą, atliekama pirmoji techninė apžiūra, bei senesni nei 22 metų automobiliai. Todėl čia nagrinėjamų automobilių amžiaus vidurkis yra 13,8 metų (viso Lietuvos lengvųjų automobilių parko amžiaus vidurkis siekia 15 metų).
„Šis projektas truko gerokai ilgiau, nei patys tikėjomės priėmę principinį sprendimą imtis mūsų šalyje eksploatuojamų naudotų automobilių techninių trūkumų analizės, dėl gana keistos priežasties: viena ir ta pati mašina skirtingų šalių transporto priemonių registruose gali būti įvardytos netikėtai dideliu skirtingų kodų kiekiu.
Kodėl būtent taip yra, tikslaus atsakymo neturime, bet faktas, kad atrinkti, sudėlioti visas, tarkime, „Volkswagen Golf“ versijas ir modifikacijas į tą pačią „lentyną“, prireikė labai ilgai filtruoti milžinišką duomenų kiekį.
Geroji žinia, kad, sutvarkius duomenų bazę, ateityje vertinti statistiką įvairiais rakursais ir parengti gilesnes analizes (pagal kėbulo tipą, degalų rūšį, variklio specifikaciją, ridą etc.) bus kur kas paprasčiau ir greičiau“, – pasakoja pagrindinį darbą rengiant techninių trūkumų analizę atlikęs „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.
Kad didžiulį kiekį duomenų būtų lengviau šifruoti ir palyginti su statistiniu vidurkiu, kiekvieno segmento bei amžiaus grupės automobilių trūkumai informacinėse lentelėse pateikiami skirtingomis spalvomis. Jei atitinkamo trūkumo rezultatai yra 25 proc. geresni – tam tikras langelis žymimas žalia spalva, jei 25 proc. blogesni – raudona spalva, jei atitinka vidurkį – geltona spalva.
Ši analizė įrodo esant tiesioginę koreliaciją tarp automobilių amžiaus ir patikros metu fiksuojamų techninių trūkumų. Jauniausioje 3–5 metų amžiaus grupėje iš pirmo karto teigiamą TA kontrolierių išvadą gauna 86,9 proc. mašinų, 9-11 metų senumo grupėje tokį rezultatą fiksuoja 65 proc. automobilių, o 19–22 metų grupėje – tik 40,1 proc. tikrinamų transporto priemonių.
Išspaustos „sultys“ iš automobilio
„Gana akivaizdus dalykas – amžiaus riba, kuomet techninės problemos ar tikimybė dėl jų nepasiekti kasdienių kelionių tikslų tampa sąlyginai didelė. Bemaž visų segmentų ir visų markių bei modelių automobilių patikros rezultatų lentelėse trūkumus įvardijantys skaičiai nuo 12–14 metų pradeda augti kaip ant mielių, nes „sultys“ iš automobilio būna išspaustos.
Tačiau atradome ir paradoksalių dalykų. Tarkime, baigdami analizuoti „C“ segmento duomenis, atkreipėme dėmesį į „Toyota Prius“. Tai automobilis, užsitarnavęs „beveik nemirtingos“ mašinos reputaciją, mūsiškėje statistikoje atrodo kaip bėdžius: jaunesnėse amžiaus grupėse šio modelio rezultatai akivaizdžiai gerokai prastesni už vidurkį ir tik 15–18 metų bei 19–22 metų grupėje ataskaitoje pradeda dominuoti geltona bei žalia spalvos.
T. y. senesniuose modeliuose techninės apžiūros metu fiksuojama mažiau problemų nei tikrinant naujesnius.
Pradėjus gilintis į šį paradoksą, netrukus atkreipėme dėmesį, kad lietuviškos „Toyota Prius“ istorijos specifiką lemia pavežėjai. Jų gildijoje šis modelis ypač populiarus, automobiliai eksploatuojami nepaprastai intensyviai, o priežiūros dėl daugybės priežasčių sulaukia mažiau nei derėtų.
Rezultatas – sudėvėtas darbinių stabdžių mechanizmas, sudilusios vairo traukės ir svirtys, vairo kolonėlė, „pavargusios“ ašys ir ratų guoliai bei visa laikančioji kėbulo konstrukcija ir t.t.
Tik 71,8 proc. sąlyginai naujų (3–5 metų) automobilių teigiamą techninės apžiūros kontrolierių išvadą gauna pirmuoju bandymu, kai segmento vidurkis yra 87,3 proc.“, – pastebi A. Glėbus.
Išsami techninių trūkumų analizė pateikiama asociacijos „Transeksta“ internetinėje svetainėje www.vta.lt.
