Lietuvos Respublikos 16-osios Vyriausybės programoje, kurią patvirtino Seimas, nemažai pozityvių, verslui palankių nuostatų. „Vyriausybės programoje akcentuojamas labai svarbus principas – verslo ir valstybės institucijų partnerystė, nors galima pasigesti įsipareigojimų dėl konkrečių bendradarbiavimo formų - nekalbama apie Nacionalinę socialinę ekonominę tarybą ar kokią kitą konkrečią partnerystės formą“, – konstatuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
Pasak jo, daugelis Vyriausybės programos teiginių atitinka Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) pasiūlymus, pateiktus politinėms partijoms prieš Seimo rinkimus, o vėliau - naujosios Vyriausybės programos rengėjams. Programoje deklaruojamas siekis plėtoti viešosios ir privačiosios iniciatyvos partnerystę, žadama skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, į profesinį švietimą įtraukti daugiau verslo organizacijų, daug dėmesio skirti švietimo, mokymo bei darbo rinkos partnerystei.
Vyriausybė pabrėžia būtinybę bendradarbiauti su socialiniais partneriais, tartis su jais leidžiant įstatymus ar darant jų pakeitimus, ypač susijusius su mokesčiais. Žadama konsultuotis su nepriklausomais ekspertais, asocijuotų verslo organizacijų atstovais, atlikti išsamų valdžios sprendimų poveikio šalies žmonėms, verslui ir viešiesiems finansams vertinimą.
Viešuosiuose pirkimuose Vyriausybė teikia prioritetą ne mažiausios kainos, o ekonominio efektyvumo kriterijui. Žadama įdiegti valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymą, išnagrinėti galimybę įvesti bendrą nekilnojamojo turto mokestį, kuris pakeistų ir sujungtų dabartinius nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius. Deklaruojamas siekis sudaryti palankesnes teisines sąlygas elektroninio verslo plėtrai, kartu užtikrindami tinkamą vartotojų teisių apsaugą.
Vyriausybė ketina skatinti prekių ir paslaugų eksportą, ypač į naujas rinkas, ir garantuoti eksportuojančioms įmonėms valstybės palaikymą. Pabrėžiama diplomatinių atstovybių pareiga aktyviai ginti Lietuvos verslo interesus užsienyje. Vyriausybė įsipareigoja didinti minimalųjį darbo užmokestį, efektyviai ir racionaliai panaudoti ES paramos lėšas. Vyriausybės programoje ne kartą pabrėžiama, jog įgyvendinant užsibrėžtus tikslus būtina sąnaudas lyginti su nauda.
Pritardamas Vyriausybės įsipareigojimui dėl minimalaus atlyginimo padidinimo, V.Sutkus atkreipė dėmesį, kad Programoje ignoruojamas siūlymas įvesti Sodros įmokų „lubas“, arba panaikinti apribojimus išmokoms. „Vyriausybė deklaruoja principą, jog biudžeto deficitas turi būti įveiktas ne didinant mokesčių naštą tiems, kurie gyvena iš savo darbo, bet gaunant daugiau pajamų dėl ekonomikos skatinimo. Tai iš esmės atitinka verslo lūkesčius ir tai, ką Lietuvos verslo konfederacija prieš Seimo rinkimus išdėstė savo pasiūlymuose politinėms partijoms. Tačiau Programos teiginiai apie mokesčių sistemos progresyvumą yra neparemti progresinių mokesčių poveikio vertinimu, kuris, LVK požiūriu, yra neigiamas. Kitoje srityje – viešuosiuose pirkimuose – mūsų pozicija sutampa su naujosios Vyriausybės kritišku požiūriu į mažiausios kainos principą“, – Vyriausybės programą ir LVK pasiūlymus politinėms partijoms palygino V.Sutkus. Vyriausybė žada pašalinti valstybės įstaigų veiklos dubliavimą, bet Programoje nėra aiškiai suformuluotos užduoties atskirti Vyriausybei pavaldžių įstaigų politikos formavimo, įgyvendinimo bei priežiūros funkcijas – toks atskyrimas, LVK požiūriu, įneštų skaidrumo į verslo ir valdžios santykius. Vyriausybės pažadas efektyviau panaudoti informacinius valstybės išteklius nesutvirtintas aiškiu įsipareigojimu dėl tvarkos, pagal kurią valstybinės įstaigos privalo dalintis statistine, analitine ir kitokia informacija, kuri sukaupta ir apdorota už mokesčių mokėtojų pinigus.
Programoje nėra ir konkrečių įsipareigojimų įveikti viešojo ir privataus verslo konkurenciją, kada valstybinės įmonės ir įstaigos dubliuoja verslo veiklas. LVK požiūriu, sprendžiant šią problemą būtina atlikti valstybės, savivaldybių funkcijų, viešojo administravimo veiklų auditą ir valstybei nebūdingas veiklas perduoti verslui bei nevalstybinėms organizacijoms.
„Mes siūlome patikėti verslui vykdyti daugiau valstybės funkcijų, ypač tose srityse, kurios stipriai politizuotos, stokoja efektyvios vadybos. Mūsų požiūriu, tai energetika, informacinės technologijos, švietimas, sveikatos priežiūra, logistika ir kitos sritys, kur valstybė galėtų būti socialinių bei ekonominių paslaugų užsakovė. Vyriausybės planai elektroninių viešųjų paslaugų srityje ambicingi, o apie jų realumą galėsime spręsti, kada verslas gaus konkrečių užsakymų“, – sakė LVK prezidentas V.Sutkus.
