Tokie tikslai numatyti Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Už didžiąją dalį aplinkosaugos srityje numatytų priemonių bus atsakinga Aplinkos ministerija.
Dar šiemet planuojama pakeisti Miškų įstatymą. Jame ketinama numatyti kompensacijas privačių miškų savininkams už plynųjų kirtimų draudimą jų valdose, riboti miško kirtimus priemiesčių miškuose ir vertingiausiose saugomose teritorijose bei keisti miškų grupių paskirstymą.
Iki 2027 metų pabaigos kartu su miškų sektoriaus bendruomene ir kitais socialiniais partneriais taip pat ketinama parengti ilgalaikės miškų politikos iki 2050-ųjų kryptis ir priemones.
Vyriausybės plane numatytos ir gamtos atkūrimo priemonės. Iki kitų metų pabaigos ketinama parengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, pagal kurį iki 2030 metų atkūrimo priemonės turėtų apimti bent 30 proc. blogos būklės buveinių, patenkančių į ES Gamtos atkūrimo reglamento taikymo sritį.
Taip pat siekiama, kad 2028-aisiais visi Lietuvos vandens telkiniai pasiektų gerą būklę. 2024 metais jos neatitiko 63 proc. šalies upių ir 64 proc. ežerų. Tam numatoma gerinti nuotekų valymą, griežtinti pavojingų cheminių medžiagų patekimo į vandens telkinius kontrolę ir imtis papildomų upių vientisumo atkūrimo priemonių.
Iki 2028 metų trečiojo ketvirčio Vyriausybė taip pat planuoja pasirengti investicijoms į komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūrą, o atliekų tvarkymo reguliavime daugiau dėmesio skirti pakuotėms, tekstilei ir biologinėms atliekoms.
Be to, iki 2028-ųjų pirmojo ketvirčio Aplinkos ministerija pavesta nustatyti pagrindines klimato kaitos keliamas rizikas atskiriems šalies ūkio sektoriams ir pradėti sistemiškai kaupti duomenis, reikalingus jų atsparumui didinti.
Socialdemokratų lyderio M. Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė prisiekė šią liepą.
