Įvertinęs Seime pradėtas svarstyti įstatymo pataisas, Ministrų kabinetas pabrėžia, kad vaizdo stebėjimui jau taikomas Europos Sąjungos (ES) Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir Lietuvos teisės aktai.
„Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas vertintinas kaip perteklinis ir neatitinkantis Teisėkūros pagrindų įstatymo (…) įtvirtinto teisėkūros tikslingumo principo, pagal kurį teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tada, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis”, – sakoma trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime.
Jei Seimas pritartų A. Lydekos projektui, būtų griežtai draudžiamas vaizdo stebėjimas patalpose, kuriose žmonės pagrįstai tikisi absoliutaus privatumo, pavyzdžiui – tualetuose, dušuose, pirtyse, persirengimo kabinose, medicininės ar psichologinės apžiūros patalpose, taip pat darbuotojų asmeninio poilsio kambariuose.
Anot Vyriausybės, siūlomas absoliutus vaizdo stebėjimo draudimas tam tikrose vietose laikytinas deklaratyviu ir pertekliniu – tokių vietų vertinimas jau grindžiamas asmens privatumo lūkesčiu pagal BDAR taikymo praktiką.
„Nacionalinės priežiūros institucijos ir nacionaliniai teismai tokias vietas jau seniai laiko ypač jautriomis ir be specialios nacionalinės normos (…). Antra, sąrašas nėra (ir negali būti) baigtinis, nes svarbus privatumo ir duomenų subjekto lūkesčio aspektas, o ne konkretus patalpos įvardijimas”, – sakoma Vyriausybės išvadoje.
Joje pažymima, kad siūlomas privačių teritorijų stebėjimo ir konkrečių techninių priemonių reglamentavimas įstatyme nėra tikslingas, nes jos turi būti parenkamos atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, o technologijoms keičiantis detalus reguliavimas gali greitai pasenti. Įstatymuose, anot Vyriausybės, vengtina nurodyti konkrečias technologijas, nes tai neatitinka jų paskirties, be to, kintant ir vystantis naujoms technologijoms gali tekti dažnai keisti įstatyme nustatytą reguliavimą.
„Įstatymais turėtų būti reglamentuojami svarbiausi visuomeniniai santykiai, įstatymai yra skirti bendriesiems principams ir esminėms bendro pobūdžio reguliavimo nuostatoms įtvirtinti. Įstatymų leidėjui reguliuojant konkrečius techninius metodus kyla rizika, kad dėl technologijų kaitos po keleto metų tokia norma gali tapti pasenusi arba net trukdyti naudoti efektyvesnes privatumo apsaugos technologijas“, – sakoma Vyriausybės išvadoje.
Joje taip pat kritiškai įvertintas siūlymas nustatyti bendrą 14 kalendorinių dienų vaizdo duomenų saugojimo terminą, nes tai neatitiktų individualaus būtinumo vertinimo principo – duomenys turi būti saugomi tik tiek, kiek būtina konkrečiam jų tvarkymo tikslui.
„Duomenų saugojimo terminų teisėtumas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkretų tvarkymo tikslą ir aplinkybes”, – akcentuoja Vyriausybė.
Kaip ELTA jau skelbė, gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisoms, siūlančioms sukurti aiškesnę, teisiškai apibrėžtą vaizdo stebėjimo tvarką. Pataisomis siūloma uždrausti stebėti kaimynų valdas, taip pat privačias erdves, pavyzdžiui – tualetus, persirengimo kabinas, darbuotojų asmeninio poilsio kambarius.
Siekiant nefiksuoti kaimynų valdų ar viešųjų erdvių, liberalas A. Lydeka siūlo aiškiai sureguliuoti privačių teritorijų stebėjimą, nustatant pareigą pirmiausia fiziškai riboti kamerų matymo kampą, o to padaryti negalint – naudoti nuolatines ir neatšaukiamas technines maskavimo priemones.
Įstatymo pataisomis A. Lydeka siūlo įtvirtinti aiškų 14 kalendorinių dienų standartinį vaizdo duomenų saugojimo terminą, taip užkertant kelią pertekliniam ir nepagrįstam duomenų kaupimui.
Jei Seimas pritartų, taip pat būtų modernizuojama informavimo tvarka, įpareigojant duomenų valdytojus pateikti esminę informaciją dar prieš asmeniui patenkant į stebimą zoną.
A.Lydekos nuomone, dabartinis vaizdo stebėjimo reglamentavimas yra nepakankamas. Nors BDAR nustato bendruosius asmens duomenų tvarkymo principus, praktikoje, sprendžiant specifines vaizdo stebėjimo situacijas, šios normos, anot jo, dažnai interpretuojamos dviprasmiškai.
„Nesant detalių, specifiškai Lietuvos kontekstui pritaikytų įstatyminių taisyklių, fiziniams asmenims darosi vis sunkiau apginti savo teisę į privatumą", –Seimui pateikdamas projektą sakė A. Lydeka.
Todėl jis pasiūlė panaikinti teisinį neapibrėžtumą, užkirsti kelią piktnaudžiavimui vaizdo stebėjimo technologijomis, sumažinti nepagrįstų kaimyninių ginčų skaičių ir formuoti vienodą, skaidrią vaizdo duomenų tvarkymo praktiką visoje valstybėje.
A. Lydekos iniciatyvą po pateikimo palaikė 43 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 25. Projektą apsvarsčius Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetuose, Seimo plenarinių posėdžių salėje jis turėtų atsirasti rudens sesijoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
