Prekybininkų pamėgtą Valentino dieną vis daugiau žmonių pasaulyje praleis be antrųjų pusių. Ir ne iš blogo gyvenimo, pastebi rinkodaros specialistai. Pasak jų, didelę perkamąją galią turintys vienišiai tampa pagrindiniu reklamos užsakovų taikiniu, o Lietuvoje įmonių komunikacija vis dar nukreipta į šeimas.
Didžiojoje Britanijoje nesusituokusiųjų skaičius pernai pirmą kartą buvo didesnis nei gyvenančių porose ir pasiekė 53 proc., atkreipia dėmesį rinkodaros specialistas Davidas Benady’us. Prognozuojama, kad 2031 metais Didžiojoje Britanijoje dominuojančiais namų ūkiais taps nebe poros, o vienišiai.
Didėjantis vienišų žmonių skaičius didėja ir daugelyje Vakarų valstybių. Kai kurie specialistai tai sieja su augančiu žmonių pragyvenimo lygiu.
Naujųjų laikų vienišiai pasižymi ir tuo, kad sprendimą gyventi vieni priima savo noru. Jų perkamoji galia palyginti didelė, todėl vis dažniau tampa didžiausių pasaulio bendrovių taikiniu. Rinkodaros akcijos ir reklamos, skirtos vienišiems vyrams, vienos kūrybiškiausių – mat į juos taikosi didžiausios stiprų finansinį užnugarį turinčios bendrovės. Tai sporto prekių, internetinių azartinių žaidimų įmonės, automobilių ar alkoholio gamintojai ir t.t.
Ir tuokiasi, ir skiriasi
Kuo turėtų pasižymėti vienišiams patraukli reklama? Pasak rinkodaros specialistų, norint patraukti vienišius, geriausia reklamose išvis neminėti šeimos temos. Pavyzdžiui, trisdešimtmetį perkopęs vienišius vis dažniau susidurs su tuo, kad jo draugai susiranda antrąsias puses ir dėl to gali jaustis vienišas, o reklama, kurioje vaizduojama produktą perkanti šeima, greičiausiai primins vienatvę ir suerzins.
Lietuvos bendrovių komunikacijoje akivaizdžiai vis dar vyrauja kreipinys į šeimas. Apie tai, kad Lietuvoje šeimos kūrimas daugeliui vis dar neatsiejamas gyvenimo etapas, galima spręsti ir iš demografinių tendencijų. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje santuokų skaičius augo iki sunkmečio, jam prasidėjus (2009 metais) sumenko maždaug penktadaliu, o pastaruosius kelerius metus palaipsniui didėja. Pernai santuokų buvo 20 639.
Santuokų skaičiumi išsiskiriame ir iš kitų Europos valstybių – 2011 metais Lietuva, „Eurostat“ duomenimis, su 6,3 santuokomis, tenkančiomis tūkstančiui gyventojų, buvo antra Europos Sąjungoje, į priekį užleido tik Kiprą (7,3). Tiesa, svarbu ir tai, kad tais pačiais metais Lietuva buvo ir antra pagal skyrybų skaičių valstybė ES (3,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų) ir nusileido tik latviams (4).
Vienišių daugės
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) pirmininkas Simonas Bartkus taip pat pastebi, kad vienišių itin daugėja Vakarų pasaulyje, ypač JAV. Ten dažniau vartotojus pasiekia reklamos, kuriose rodomi laimingi apsiperkantys ar vairuojantys žmonės – ir tai darantys vieni. O Lietuvos bendrovių komunikacijoje, anot rinkodaros specialisto, vienareikšmiškai vis dar vyrauja šeimos modelis.
„Anksčiau buvo manoma, kad šeimų ūkiai – daugiausia lėšų vartojimui išleidžiantys ūkio subjektai. Todėl nenuostabu, jog visi Vilniaus prekybos centrai prisistato kaip orientuoti į šeimą, – pasakojo S. Bartkus. – Teko skaityti JAV atliktų tyrimų, kad šiuolaikiniai vienišiai daugiau pinigų išleidžia apsilankymams kavinėse, restoranuose, sporto klubuose, baruose ir kitose socialinėse erdvėse. Manau, kad panašius rezultatus galėtume pastebėti ir Lietuvoje.“
Pasak S. Bartkaus, Lietuvoje kol kas dar sunku pamatyti paslaugų, skirtų vienišiems žmonėms, –esą ateityje vis dažniau pamatysime, kad, pavyzdžiui, viešbučiai ar kelionių organizatoriai dažniau siūlys apgyvendinimo ar kelionių paslaugas ne tik šeimoms, bet ir vienišiams.
Esą viena priežasčių, dėl kurių mažai komunikacijos skirta vienišiems, ta, kad žodis „vienišas“ visuomenėje kelia neigiamas asociacijas.
„Lietuvoje terminas „vienišas“ turi neigiamą atspalvį, tačiau ateityje viskas turėtų keistis, nes vis daugiau žmonių gali būti vieniši iš gero gyvenimo, – aiškino rinkodaros specialistas. – Psichologai komentuoja, kad vienas motyvų jungtis į poras – lengvesnis būdas išgyventi. Todėl nesunku numatyti, jog ateityje, augant pajamoms, mūsų šalyje taip pat gali daugėti žmonių, kurie namų ūkius ves vieni.“
Šeima vartoja daugiau
Psichoterapeutas Olegas Lapinas augantį vienišių skaičių sieja su dideliu skyrybų rodikliu. Tačiau, pasak jo, vienišiai ekonomikai turi mažesnį postūmį negu šeimose gyvenantys žmonės – mat jie neturi didelio stimulo dirbti.
„Dauguma žmonių, kurie turi šeimas, jaučia stimulą uždirbti ne tik sau, bet ir šeimai, todėl dirba sąžiningai ir našiai. Be to, tokie žmonės labiau įsipareigoję, nes atsako ne tik už save, bet ir už kitus žmones, – pasakojo O. Lapinas. – O vienišiai neturi motyvo, nebent tai būtų beprotis darboholikas, turintis idėją surinkti senų mašinų kolekciją.“
Vis dėlto, pasak O. Lapino, žmonių gyvenime gali būti tokių tarpsnių, kuomet vienišiai būna produktyvesni: taip dažniausiai nutinka, jei žmogus yra pasišventęs savo profesijai. Tačiau jei žmonės neturi tikslo po savęs palikti palikuonių, o jų tikslas tėra uždirbti pinigų, šie greičiausiai nebus patikimi darbuotojai ir per gyvenimą suvartos mažiau negu šeima.
„Jei rūpinatės tik pragyvenimo lygiu, galite jį pakankamai greitai susikurti: bent jau mūsų krašte tai nesunkiai pasiekiama. Bet niekada neimsite daugiau, negu jums reikia: neimsite paskolos namui, nepirksite trijų kambarių buto ir jei uždirbate tik sau, nebūsite geras vartotojas“, – sakė O. Lapinas ir patarė prisiminti, kiek daug pinigų apsipirkdami įvairiose mugės parduotuvėse išleidžia šeimos, kurios atvyksta ten su mažais vaikais. Esą tai puikiai iliustruoja, kokios jos svarbios vartotojų visuomenei.
Paklaustas, kokios paslaugos ar prekės galėtų būti patrauklios vienišiams, O. Lapinas pirmiausiai įvardija paslaugų sferą. Esą dauguma vienišių jaučia bendravimo trūkumą, todėl jei prekė būtų parduodama tiesiogiai bendraujant, tikėtina, kad šie žmonės ją bus linkę įsigyti dažniau.
Pasak O. Lapino, ateityje greičiausiai pamatysime daugiau vienišų žmonių amžiaus grupėje nuo 20 iki 30 metų, o kaip keisis vienišių skaičius vėliau, priklausys nuo valstybės politikos: jei šeimos bus labiau remiamos valstybės, jų turėtų daugėti.
Faktai: Santuokos ir skyrybos
Daugiausia santuokų nuo 1994-ųjų, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje buvo 2008 m. – 24 063
2011 m. pagal santuokų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva buvo antra Europos Sąjungoje. Santuokų skaičius tūkstančiui gyventojų siekė 6,3.
Pagal skyrybų skaičių lietuviai 2011 m. Europos Sąjungoje taip pat buvo antri. Tūkstančiui gyventojų tuomet teko 3,4 skyrybų
