Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su A. Romanovskiu – TV3 Žinių „Dienos komentare“.
Kritikuojate mokesčių reformą ir sakote, kad tai yra tiesiog buhalterinis mokesčių kėlimas. Ką jūs turite galvoje?
Aš turiu omenyje, kad šita mokesčių reforma yra pilna prieštaravimų ir daugeliu atveju tai yra tik aritmetinis mokesčių pakėlimas. Ar mes kalbame apie naujų mokesčių atsiradimą, ar mes kalbame apie skaičių pakėlimą – tai yra nesusiję su reforma, tai yra susiję su paprasčiausiu norų gyventojams, verslams uždėti didesnę mokestinę naštą.
O kodėl to reikia? Galbūt dėl gynybos, galbūt dėl to, kad nebėra kaip mokėti socialinių išmokų su tuo biudžetu, kurį mes turime?
Man sunku paaiškinti, kada viena vertus sakoma, kad reikia apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, bet įvedami draudimo akcizai, įvedamas naujas cukraus mokestis. Kita vertus sakoma, kad reikia apmokestinti daugiau turtingus, bet mes matome, kad to pasekoje yra keičiamas gyventojų pajamų mokestis, kuris galiausiai turės įtaką visiems vartotojams – ar mes kalbame apie kainas, ar mes kalbame apie lėtėjantį atlyginimų augimą, investicijų mažėjimą.
Šitoje reformoje yra tikrai daugybė prieštaravimų ir tas pasakymas, kad tai yra tam tikras mokestinis chaosas dar kartą pasitvirtina. Vienas pavyzdys, pavyzdžiui, yra siūloma naikinti lengvatą papildomam sveikatos draudimui, kur 240 tūkstančių darbuotojų dabar naudojasi šituo produktu. Ir paprasčiausiai buhalteriškai norima panaikinti, prilyginti tai pajamoms natūra, ir tas produktas pabrangs 50 procentų. Dalis darbuotojų, kurie gauna tai kaip naudą prie savo atlyginimo, jų pajamos arba jų finansinė nauda sumažės.
Bet juk sakoma, kad šita reforma, ar kad ir kaip ją pavadintume, vis dėlto yra socialdemokratinė. Valdžioje socialdemokratai ir jie didina mokesčių progresyvumą, jie didina pačius mokesčius. Gal taip ir turėtų būti? Gal visur ir matome tą progresiją?
Profesorius Lazutka, su kuriuo tikriausiai daugeliu klausimų mes nesutinkame, netgi čia sako, kad yra krūva prieštaravimų. Pavyzdžiui, draudimo ir cukraus mokestis yra visiškai regresyvus, tai yra vartotojų mokestis, kurį daugeliu atveju susimokės neturtingi žmonės.
Tas pats, kas didinti PVM be išlygų?
Tai yra elementarūs vartojimo mokesčiai. Mes, viena vertus, matome socialdemokratų nepritarimą PVM keitimui, kita vertus yra vartojimo mokesčiai. Viena vertus sakoma, kad reikia apmokestinti turtingesnius, bet su NT reformomis mes matome, kad bazė yra gerokai plečiama ir vienareikšmiškai pateks žmonės, kurie uždirba mažiau ir kurie yra socialdemokratiniai rinkėjai, pasakykime taip.
Galbūt kitose srityse, bent jau nekilnojamojo turto srityje, tie, kas daugiau turi, tas daugiau ir susimoka? Gal ten ta taisyklė galios?
Aš nežinau. Aš kiek irgi girdžiu diskusiją, kad gausis taip, kad vis dėlto tie, kas dabar moka labai didelį nekilnojamo turto mokestį, jie jį mokės mažesnį, sąskaita tų, kad ta bazė bus išplečiama.
Aš gal galiu sutikti, kad dviejų procentų nekilnojamo turto mokestis iš tikrųjų yra drakoniškas, lyginant net su kai kuriom socialistinėm Vakarų šalim, bet vėlgi, mes matome, kad pasiūlymuose yra daugybė prieštaravimų, kurie suveda, kad visa ta reforma yra labiau biurokratinė, ne nesocialdemokratinė, o biurokratinė, matematinė reforma.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
