Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis sako, kad gynybos pramonės problemoms aptarti dabar yra per daug formatų, todėl, jo žodžiais, reikalingas „politinis šeimininkas“, kuris tai koordinuotų.
„Matome, kad yra didelis politinis dėmesys, bet formatų yra labai daug ir dėl to norėtume, kad būtų mažinamas formatų skaičius, kad būtų aišku, kur būtų politinis lygmuo, kur būtų vykdomasis ir kur yra bendradarbiavimas“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo V. Jurgutis.
Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys teigė, kad lyderystės turėtų imtis ekonomikos ir inovacijų ministras arba premjeras.
„Natūralu, ekonomikos ministras turi būti pagrindinis, kuris veža. (...) Arba premjeras, arba ekonomikos ministras – pas ką svertai yra. Jeigu yra stiprus ministras, tai ministras gali tempti. Premjeras galėtų ir su VRM (Vidaus reikalų ministerija – BNS) kalbėtis ir su ekonomikos ministerija, ir Krašto apsaugos ministru. Tai galbūt reikėtų turėti tarybą ar kažką panašaus prie premjero, kuri kas mėnesį susitiktų ir spręstų šiuos klausimus“, – komitete aiškino D. Kreivys.
Jis pridūrė, kad gynybos pramonės projektais turi užsiimti viena institucija, kuri juos pagreitintų.
„Turi būti ne užkardymo, o atlaisvinimo institucija, kuri leistų judėti, su tam tikrais saugikliais. Jos (institucijos – BNS) įpratusios veikti taikos sąlygomis, dabar yra karo sąlygos. Hibridiniai karai, kiti karai jau vyksta. Turim reformuot institucijas“, – sakė buvęs energetikos ministras.
Tuo metu krašto apsaugos viceministras Gabrielius Gorbačevskis teigė, kad gynybos projektų koordinavimui jau yra sukurta premjero vadovaujama komisija.
„Mano žiniomis, yra jau suburta premjero vadovaujama gynybos pramonės komisija. (...) Yra sekama tuo pavyzdžiu, kaip ir su energetikos sinchronizacija buvo, kad atsiskaitoma būtent jiems (komisijai – BNS)“, – Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto posėdyje trečiadienį sakė G. Gorbačevskis.
Kaip rašė BNS, pirmasis darbo grupės nacionalinės gynybos pramonės plėtrai skatinti ir koordinuoti posėdis įvyko rugpjūčio 12 dieną. Anot viceministro, kitas posėdis numatomas artimiausiu metu.
Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) atstovė pabrėžė, kad Lietuva neturi aiškios gynybos pramonės strategijos.
„Ekonomikos ministerija parodė nemažą pinigų paketą, bet kol kas be konkrečių kariuomenės užsakymų ir planavimo, ko reikia Lietuvos kariuomenei, kol kas tie milijardai, kuriuos Ekonomikos ministerija (Krašto apsaugos ministerija – BNS) leidžia, yra tiktai bandymas atspėti, ar tikrai sukursime tą produktą, kurio reikia mūsų kariuomenei“, – posėdyje sakė LPK generalinio direktoriaus pavaduotoja Loreta Maskaliovienė.
