• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kada pasibaigs ši finansų ir nekilnojamo turto (NT) krizė jau daugiau ar mažiau aišku. Ekonomistai finansų rinkų atsigavimą Vakarų valstybėms prognozuoja jau šių metų pabaigoje, kitoms – kitais metais. Tačiau ką daryti, kad tokia finansinė krizė nepasikartotų?

REKLAMA
REKLAMA

Tolimesnė pasaulio finansų rinkų ateitis siejama su didesniu valstybės vaidmeniu ekonomikoje, o pirmiausia – bankų kontrole, nes būtent jie vadinami finansinės krizės kaltininkais, rašo News.World-Estate.com. Jeigu bankai nebūtų skolinę bet kam ir tokiomis mažomis palūkanomis, finansų krizės dabar neturėtumėme. Tačiau taip pat nebūtume patyrę ir tokio staigaus ekonomikos augimo.

REKLAMA

Žmonės išsimokėtinai galėjo pirkti brangiausius butus, namus, apie kuriuos anksčiau net nebūtų galėję pasvajoti. Tačiau už viską tenka mokėti – dabar bankai namus iš skolininkų atsiima dėl skolų, o dėl NT kainų kritimo tie namai verti kur kas mažiau nei prieš ekonominį sunkmetį. Taigi ir bankai nesusigrąžina visos paskolintos sumos.

REKLAMA
REKLAMA

Tarp gyventojų paplito seniai užmirštas posakis: „Bankas – tai tokia institucija, kuri duoda skėtį, kai šviečia saulė, ir jį atima, kai lyja lietus“. Žmonės patys nesupranta, kada tuos skėčius – paskolas – imti verta, o kada ne. Bankai juos dažnai skirsto netinkamomis palūkanomis ir dalina beveik visiems, neįvertindami rizikos – taigi siūloma, kad už žmones ir bankus daugiau ar mažiau nuspręstų pačios valstybės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienas iš siūlymų, kad būtų sumažinta NT krizės galimybė – apmokestinti nekilnojamą turtą. Šis mokestis galbūt ir padėtų išvengti NT burbulo, tačiau tik tokiu atveju, jei būtų tinkamai apskaičiuotas.

Svarbiausia, kad ir kokius sprendimus priimtų valstybių politiniai lyderiai, sprendimai turi būti priimami globaliai. Viena ar kelios valstybės nesugebėtų apsisaugoti nuo globalios finansų krizės net ir tokiu atveju, jei sėkmingai reguliuotų bankus ir NT kainų augimą. Pasaulio ekonomika yra per daug susijusi, kad viena valstybė sunkmečio sąlygomis sugebėtų būti nepriklausoma nuo kitų.

REKLAMA

Panašiai kaip News.World-Estate.com galvoja ir G-20 lyderiai. Po paskutinio susitikimo 27 ES valstybių lyderiai sakė, jog jie ir JAV „yra pasiryžę dirbti ranka rankon“, kad praktiškai įgyvendintų kovos su ekonominiu nuosmukiu sprendimus.

Tai pirmasis signalas rinkoms apie pasaulinio masto pastangas, suteikiantis vilčių, kad kito G-20 susitikimo metu bus matyti pirmieji atsigavimo ženklai.

Kelias, kuriuo pasuks valstybės, negalės užtikrinti pastovaus ekonominio pakilimo. Vienintelis dalykas, kurį gali pasiekti valstybių vadovai, tai sumažinti ekonomikos svyravimus, padaryti ekonomiką pastovesnę. Staigaus ekonomikos kritimo nebus tik tokiu atveju, jei nebus staigaus ir nepelnytai didelio pakilimo. Jei ateityje pavyktų stabilizuoti finansų rinkas, daugelis žmonių neturėtų už skolas bankams grąžinti nuvertėjusių namų, tačiau tik todėl, kad paskolų tiems namams pirkti negautų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų