Utenos apskritis, esanti Rytų Lietuvoje garsėja kaip viena iš ežeringiausių ir miškingiausių Lietuvos teritorijų. Todėl itin svarbu šioje vietoje skatinti pažintinio turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimą ir plėtrą.
Kadangi ši vietovė garsėja upėmis ir ežerais, didelis dėmesys yra skiriamas jų infrastruktūros sutvarkymui ir plėtrai. Tinkamai išnaudojant gamtos išteklius ir sukuriant sąlygas aktyviam poilsiui, tikimasi, kad Utenos regionas taps patrauklia vieta tiek atvykstantiems turistams, tiek vietos gyventojų poilsiui.
Ūkio ministerijai, kurios viena iš prioritetinių sričių yra turizmo skatinimas, paraiškas projektų finansavimui galėjo teikti valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos ir viešieji juridiniai asmenys. Paramos lėšos buvo skirtos iš 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemones iš viso Utenos apskrityje finansavimą gavo 28 projektai, kuriems skirta per 55 mln. litų paramos. Daugiau nei pusė projektų – 16 šiuo metu jau yra įgyvendinti ir jiems paskirstyta virš 24 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos.
Pasinaudojus ES struktūrinių fondų lėšomis sukurta ir pritaikyta infrastruktūra aktyviam gyventojų poilsiui prie ežerų ir upių, įrengtos apžvalgos aikštelės kultūriniuose objektuose, dvarai, piliakalniai ir kiti kultūros objektai pritaikyti turizmo reikmėms. Taigi, ES paramos indėlis į turizmo plėtrą Utenos regione abejonių nekelia.
Dubingių piliavietė atspindi garbingą praeitį menančią istoriją
Dubingių piliavietė – ryškiausia Asvejos regioninio parko teritorijoje esanti kultūrinė kraštovaizdžio vertybė. Objektas yra didelio rekreacinio potencialo vietoje ir įtrauktas į nacionalinės reikšmės turistinius maršrutus. Šios vietos pritaikymas kultūrinio turizmo plėtrai buvo būtinas, norint kad kuo daugiau turistų iš Lietuvos ir užsienio susipažintų su Lietuvos istorija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais ir kovomis su kryžiuočiais.
Norint, kad ši vieta taptų kultūrinio turizmo traukos centru, buvo nuspręsta pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama. Projektui „Viešosios kultūrinio turizmo infrastruktūros pritaikymas kultūrinio turizmo plėtrai“ buvo skirta daugiau nei 3,7 mln. litų ES struktūrinių fondų paramos.
„Ne kiekvienas kraštas gali didžiuotis tokia istorija, kokią turi Dubingiai. Čia gyvenančius žmones sieja istorinė praeitis. Įgyvendinus ES lėšomis finansuotą projektą, vietos gyventojai palankiai reagavo į piliavietėje įvykusius pokyčius: sutvarkyta aplinka, įrengti pažintiniai takai, keliaujant atveriantys širdžiai mielus ir gražius vaizdus , pateikta trumpa ir aiški informacija informaciniuose stenduose, pritaikyta lankymui kunigaikščių Radvilų rūmų liekanų ekspozicija. Visa tai didina miestelio žinomumą“, – apie įvykdytus pokyčius pasakoja Asvejos regioninio parko direkcijos atstovas. Už ES struktūrinių fondų paramos lėšas įvykdyti pokyčiai akivaizdūs ne tik čia gyvenantiems žmonėms, bet ir atvykstantiems turistams, kurių išplėtus infrastruktūrą žymiai padidėjo. Šiuo metu Dubingių piliavietėje lankosi ir pavieniai lankytojai, ir organizuotos grupės su gidais.
Radvilų rūmų fragmentų eksponavimas padidino pažintinio turizmo galimybes, prisidėjo prie Lietuvos gyventojų ir užsienio turistų laisvalaikio ir poilsio gerinimo bei įvairinimo, padidino ne tik regiono, bet ir Lietuvos turistinį patrauklumą.
Zaraso ežero pakrantė – erdvė ilsėtis, kurti ir pramogauti
Vaizdingų ežerų apsuptyje įsikūręs Zarasų miestas gali pasigirti viena gražiausiai ir moderniausiai sutvarkyta ežero pakrante visoje Lietuvoje. Tokį pagyrimą vis dažniau tenka išgirsti iš zarasiečių ir miesto svečių lūpų. Vargu ar tokie džiuginantys pokyčiai būtų įmanomi jeigu ne Zarasų rajono savivaldybės administracijos ryžtas įgyvendinti tokį projektą ir ES struktūrinių fondų parama. Pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimas infrastruktūros kūrimas ir plėtra“, įgyvendintas projektas „Viešosios turizmo infrastruktūros Zaraso ežero Didžiojoje saloje sukūrimas“ padėjo sukurti ir išplėsti poilsio infrastruktūrą Zaraso ežero pakrantėje. Šiam projektui iš ES struktūrinių fondų buvo skirta daugiau kaip 1,5 mln. litų paramos.
Projekto įgyvendinimo metu, pakrantėje, atkarpoje besitęsiančioje nuo Zaraso ežero apžvalgos rato iki pat Didžiosios salos, įrengtas apšvietimas, nutiestas pėsčiųjų – dviračių takas, sutvarkyta infrastruktūra skirta poilsiui ir vandens turizmui – įrengtos prieplaukos, lieptai, poilsio aikštelės, suolai bei mobili scena ant vandens. Šiltuoju metų laiku gyventojų bei miesto svečių akis džiugina plaukiojantys fontanai, kurių vieno srovė pakyla net į 30 m. aukštį.
Zaraso ežero pakrantėje atsivėrė ir nauja kultūrinė erdvė – akmens skulptūrų parkas. Šiuo metu - tai 11 skulptūrų, kurias vienija bendra tema – vanduo. Tai tik pradžia – akstinas meninių išraiškų viešose erdvėse atsiradimui ir plėtrai. Planuojama, kad ateityje pakrantėje turėtų „gimti“ daugiau įvairaus dydžio bei formų skulptorių kūrinių.
Įgyvendintas projektas padėjo tapti Zarasų miestui ne tik gražesne ir patogesne vieta gyventi, bet pritraukia ir vis daugiau poilsiautojų. Džiugu, kad vis daugiau šeimų su vaikais, Zaraso ežerą renkasi kaip vasaros atostogų vietą idiliškam ir ramiam poilsiui.
Anykštėnai poilsiui renkasi Šventosios upės pakrantę
Anykščių miestas, esantis prie Šventosios upės ilgą laiką neišnaudojo šios vietos potencialo turizmo tikslams įgyvendinti. Tačiau viskas pasikeitė, kai Ūkio ministerija, administruojanti ES struktūrinių fondų paramą pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimas infrastruktūros kūrimas ir plėtra“, skyrė finansavimą poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros plėtrai Šventosios upės kairiajame krante.
Gavus reikalingą finansavimą, prasidėjo darbai, kurių metu įrengtas pėsčiųjų - dviračių takas, pilnai pritaikytas vaikų, jaunimo, suaugusiųjų, pagyvenusių, žmonių su negalia ir kitų tikslinių grupių poilsiui, sportui, ekologiniam, pažintiniam ir kultūriniam bei sveikatingumo turizmui. Taip pat įrengtos atokvėpio, poilsio ir sustojimo aikšteles, medinė prieplauka pramoginiam laivui, prieplaukos baidarėms, mažos grimzdės laivams, plaustams, valtims, kanojoms, apžvalgos aikštelės - terasos, įrengtas švyturys, sutvarkytos esamos maudyklos, paplūdimiai, įrengtos žaidimų aikštelės, intensyvaus poilsio ir paplūdimio žaidimų zonos, buvo įrengta ekstremali dviračių - riedučių trasa, iškilo pastatas – viešojo turizmo trasai aptarnauti (su sanitariniais mazgais, pagalbinėmis patalpomis), įrengtas šiuolaikinius standartus atitinkantis 9 vietų kempingas, atsirado mažosios architektūros elementai (tilteliai, suolai, stalai, šiukšliadėžės, pavėsinės, persirengimo kabinos, laužavietės ir t.t.), atlikti esamų įlankų, maudyklų pakrančių bei kūdros valymo darbai, landšaftiniai tvarkymo darbai. Visą tai įgyvendinta pagal projektą „Viešosios turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra Šventosios upės kairiajame krante, Anykščių mieste.“
Įgyvendintais darbais upės krante džiaugiasi ne tik anykštėnai, bet ir atvykę turistai iš kitų Lietuvos vietų. Vilnietė Asta Lukoševičienė kartais atvykstanti į Anykščius pailsėti buvo maloniai nustebinta Dainuvos slėnio sutvarkymu. „Taip gražiai ir originaliai sutvarkyto upės kranto dar neteko matyti, nors lankausi ir Lietuvoje ir užsienyje. Tikrai malonu žmogui iš kito miesto lankytis taip gražiai sutvarkytame Anykščių mieste.“ Tokie turistų atsiliepimai didžiausias įvertinimas Anykščių rajono savivaldybės administracijai už nuveiktus darbus.
Utenos regione įvykdyti turizmo plėtros pokyčiai akivaizdūs. Sutvarkyta infrastruktūra, įrengti pažintiniai takai, poilsio aikštelės, sukurta aplinka kokybiškam gyventojų ir atvykstančiųjų turistų poilsiui užtikrinti. Didžiausias tokių investicijų įvertinimas – poilsiaujantys ir besišypsantys žmonės, kurie savo poilsiui pasirinko gimtosios Lietuvos vietas.
