Lietuvos verslo sektoriaus darbdaviai vis dar nėra linkę rimtai vertinti įmonės konfidencialios informacijos apsaugos, todėl vidinei intelektinio kapitalo saugai skiria palyginti nedaug dėmesio, rodo advokatų kontoros „Norcous & Partners“ kartu su Personalo Valdymo Profesionalų Asociacija atlikta verslo lyderių apklausa.
Šiandien, esant padidėjusiai darbuotojų kaitai bei sumažėjusiam jų lojalumui darbdaviams, šalies įmonėms vis dažniau tenka susidurti su komercinių paslapčių atskleidimo bei klientų perviliojimo grėsme, o teismuose daugėja ginčų, kylančių iš konfidencialumo ir nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimo darbo santykiuose. Tačiau atliktas tyrimas atskleidžia, jog dauguma šalies verslo lyderių nesiima net elementariausių priemonių, kad būtų užtikrinta vidinė įmonės intelektinio kapitalo apsauga.
Atlikta apklausa rodo, kad nors didžioji dalis šalies įmonių darbo sutartyse ir taiko darbuotojų konfidencialumo įsipareigojimo sąlygą, tačiau raštiškai įtvirtinto konfidencialios informacijos sąrašo, su kuriuo supažindinami nauji darbuotojai, neturi. Taigi, galima daryti išvadą, kad dažnai darbuotojai, pasirašydami konfidencialumo įsipareigojimą, nėra informuojami kokią būtent informaciją įmonė laiko konfidencialia.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kad didžiosiose Lietuvos įmonėse vis dar nėra įprasta į darbo sutartis įtraukti darbuotojo nekonkuravimo, pasibaigus darbo santykiams, sąlygą. Tik 15,8% respondentų nurodė, jog visi darbuotojai yra pasirašę tokį įsipareigojimą, 21% šią sąlygą taiko ne visoms grandims, o likę 63,2% darbdavių darbo sutartyse iš vis nėra numatę nekonkuravimo sąlygos.
Šalies verslo lyderiai dar nėra linkę iš anksto pasirengti galimam darbuotojo išėjimui pas konkurentus ir iš to kylančiai grėsmei įmonės komercinėms paslaptims, rodo atlikta verslo sektoriaus darbdavių apklausa.
Šalies teisinė sistema numato keturių rūšių – drausminę, civilinę, baudžiamąją bei administracinę – atsakomybę už konfidencialios informacijos atskleidimą. Tačiau nepaisant reglamentuoto darbuotojų konfidencialumo įpareigojimo, atsakomybę už pastarojo nesilaikymą darbo sutartyse teisiškai apibrėžę yra mažiau nei pusė šalies įmonių, dėl ko darbdaviai vis dar retai ryžtasi išieškoti patirtą žalą.
Tyrimu nustatyta, jog net 84,2% įmonių, kuriose yra buvę darbuotojų konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimo atvejų, nesiėmė jokių teisinių priemonių išieškoti patirtus nuostolius teisme ar kitaip spręsti tokius ginčus.
Taip pat nustatyta, jog įmonėse vis dar trūksta duomenų bazes saugančios programinės įrangos. IT spendimus komercinių paslapčių apsaugai taiko tik 26% apklausoje dalyvavusių verslo atstovų. Galiausiai, šalies įmonių konfidencialią informaciją dažnai saugo tik pasitikėjimo darbuotojais politika, rodo atlikta verslo sektoriaus darbdavių apklausa.
