Ekonomikai spraudžiant į kampą kaimuose ieškoma verslo alternatyvų - prisimenami tradiciniai amatai. Plojama rankomis, kad gaivinant tradicijas bus sukurta papildomų darbo vietų, o kaimo žmonės galės užsidirbti duonai.
Senus laikus menančias amatų tradicijas ketinta prisiminti ir anksčiau, tačiau tik dabar įdėmiau pažvelgta į šį klausimą. Neaišku, ar tai gražios vizijos, ar ketinami įgyvendinti planai, tačiau miestelių bendruomenės jau teikia projektus ir laukia finansavimo, rašo „Respublika“.
Reikia didelių lėšų
Lietuvos kaimo gyventojai gali atnaujinti savo vietoves ir pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės teigimu, tradicinės žemdirbystės veikla kaime jau vis tiek sulėtėjusi, todėl tradiciniai amatai pakeistų dalį ankstesnės veiklos. Kai kurie iniciatyvesni žmonės esą jau patys ieško, kuo užsiimti. Atgaivinti amatus esą labai tikslinga, tačiau tam reikia didelių lėšų.
„Kaimuose žmonės gyvena gana skurdžiai ir finansavimas reikalingas bet kurios veiklos pradžiai. Valstybės paramos labai reikia, nes kitu atveju šio dalyko neatgaivintume, o ar tai realu, neaišku. Tikėtis galima, tačiau tai labai didelis darbas ir pinigai. Aišku, mėginti reikia, bet tos realybės aš labai daug nematau. Jei bus užsiimta rimtai ir finansuojama, žmogus galės plėtoti amatus, tai bus savotiškas verslas. Šiandien tai turi dar šiokios tokios mistikos, tačiau pradėti reikia, - „Respublikai“ teigė Z. Sorokienė. - Taip, daug neuždirbsi, tačiau kai kuriems žmonėms tai galės būti alternatyva. Tai yra gerai, nes sukuriamos papildomos darbo vietos“.
Paramos lėšomis taip pat bus galima statyti, rekonstruoti, remontuoti kaimo vietovei svarbius statinius, pritaikyti ir tvarkyti nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus. Pašnekovė sakė, kad reikalingi ne tik pinigai, bet ir informacija, rinkodaros ir vadybos priemonės. Kaimo žmonės esą gali turėti per mažai žinių, kad parduotų pagamintus dirbinius, o šalia to dar papildomai turėtų verstis kitu verslu, kuris galėtų išpopuliarinti gaminį.
„Tarkim, žmogus daro ką nors iš molio ar akmens, tačiau jis turi surasti rinką, kur gaminius realizuoti. Dabar jau kalbama, kad visi tradiciniai amatai turėtų būti siejami su kaimo turizmo centrais, kadšie atliktų amatų populiarinimo misiją ir iš jų pirktų produkciją“, - teigė Z. Sorokienė.
Dabar aktualiausia esą turėtų būti medžio drožiniai, juvelyriniai dirbiniai, pynimas, tradicinių papuošalų gamyba, siuvinėjimas. Tai esą nebus masiška - amatais užsiims vienetai kaip ir iki tol, bet bus sukurtos papildomos darbo vietos.
Pirmą kartą mūsų kaimiečiai gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ LEADER metodu.
Kursis amatų centrai
Žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus teigimu, pirmiausia bus pradedama nuo amatų centrų steigimo, tačiau jis pabrėžia, kad jau pačiame projekte iniciatyvą rodančios miestelių ar kaimų bendruomenės turi būti numačiusios, kas bus daroma konkrečioje vietoje.
„Jei bendruomenės nuspręs, kad reikia amatų centrų, mes ketiname neriboti jų skaičiaus. Bandysime ieškoti dar daugiau lėšų, jei centrai bus kuriami. Prekės gali būti pagamintos ir parduodamos vietoje, išvežamos į muges ar į užsienį. Žinoma, tai buvo galima daryti anksčiau, tačiau geriau vėliau negu niekad. Duonai žmonės tikrai užsidirbs. Žiemą ūkininkai laisvesni, taigi jie gali užsiimti alternatyviais verslais. Galbūt dalis ūkininkų dalyvautų tose programose“, - sakė ministras.
Anot jo, šiems metams skirta 3,5 mln. litų, tačiau kol kas jie nepradėti naudoti. Projektus šiuo metu jau rengia Kelmė, Vilkaviškis, Šilutė ir Prienai, o jų vertė neturi būti mažesnė nei 25 tūkst. litų.
Vietos projektą reikia įgyvendinti per 24 mėnesius nuo pasirašytos sutarties įgaliojimo, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Jei vietos projektą pareiškėjas teikia savarankiškai arba su partneriu juridiniu asmeniu, jam gali būti skirta iki 90 proc. tinkamų finansuoti lėšų.
Tačiau jei projektą pareiškėjas teikia su partneriais fiziniais asmenimis, gali būti skiriama iki 65 proc. projektui reikalingų lėšų.
Tuo tarpu jei su fiziniais asmenimis ketinama investuoti į kultūros paveldo tvarkymą ar tradicinių amatų plėtrą, skiriamos paramos dalis gali būti iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų.
Indrė Lauciūtė
