Vienas iš tokių – piltis ne įprastą, o žymėtą arba vadinamą žaliąjį dyzeliną, kuris šiaip skirtas žemės ūkio veiklai. Taisyklės draudžia žymėtą dyzeliną naudoti ne žemės ūkio veiklai, tačiau neįmanoma sukontroliuoti, kad taip nebūtų daroma.
Žymėtas dyzelis – daug pigesnis
Kadangi žymėtam dyzelinui taikoma akcizų lengvata, degalinėse jis yra apie 40–50 centų už litrą pigesnis už įprastą dyzeliną.
Pagal galiojančias taisykles, nusipirkti pigesnio dyzelinio kuro gali tie gyventojai, kurie yra deklaravę pasėlių ar gyvulių.
Pavyzdžiui, auginant 1 ha kviečių galima nusipirkti 102 litrus, o už 1 ha sodų – 312 litrų žymėto dyzelino per metus.
Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo pakeitė Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisykles.
Viešins, kas perka žymėtą dyzeliną
Naujoje taisyklių redakcijoje numatoma, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) patikrintų ne mažiau kaip 0,5 proc. žemės ūkio veiklos subjektų, kuriems išduoti leidimai lengvatinėmis sąlygomis įsigyti pigesnio dyzelio.
Toks patikrinamų subjektų procentas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad pagalbos gavėjų skaičius kiekvienais metais būna apie 83 tūkst. vnt.
Taigi, per metus NMA turės patikrinti maždaug 415 ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių, ar jos pagal paskirtį naudoja žymėtą kurą.
Taisyklėse taip pat numatoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija Žemės ūkio ministerijai teiks informaciją apie ūkio subjektus, kuriems skiriama pagalba leidžiant pirkti pigesnį dyzelį viršija 10 tūkst. eurų ribą.
NMA taip pat viešai skelbs apie žemės ūkio veiklos subjektus – juridinius asmenis, kuriems skirta valstybės pagalba arba kurie, paprastai kalbant, pilsis pigesnio žymėto dyzelino.
Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad per praėjusius metus Lietuvoje buvo nupirkta 257,4 mln. litrų žymėto dyzelino.
