1937 metais Ronaldas Coase’as už savo darbą „The Nature of the Firm“ gavo ekonomikos Nobelio premiją. Autorius jau tada bandė patekti į „juodąją korporacijų dėžę“ ir paaiškinti, kodėl yra reikalingos kompanijos. Trumpai kalbant, jos reikalingos tam, kad savo veiklą koordinuotų viduje taip mažindamos kaštus, o ne veiktų tiesiogiai ekonomikos teoretikų giriamoje tobulos konkurencijos rinkoje.
Nuo tada technologijos pamažu pradėjo leisti žmonėms ir mažoms kompanijoms rinkti ir analizuoti didelius duomenų kiekius ir bendradarbiauti dėl mažėjančių nacionalinių kliūčių. Tai neabejotinai sumažino jų sąnaudas, apie kurias ir rašė R. Coase.
Visgi didėjantis bendradarbiavimas su tarptautinėmis kompanijomis ir trečiosiomis šalimis išplėtė korporatyvinį aparatą. Autoriaus teigimu, augant kompanijai, dėl papildomų jos valdymo išlaidų sąnaudos galiausiai pradeda didėti ir jos nebetenka savo pranašumo.
Paskutinieji pavyzdžiai, kai „Verizon“ kompanija įsigijo „Vodafone“ akcijas ir „Nokia“ atitekimas „Microsoft“ rodo, kad teorija šiandien gali ir neveikti.
Nors vadybininkai ir skundžiasi dėl didėjančių tempų ir darbo apimties, jie mobiliąsias ir interneto technologijas priima kaip savaime suprantamas. Šios be jokios abejonės palengvina valdymą ir supaprastina didesnių kompanijų duomenų analizę, kuriai atlikti buvo samdomi net universitetai.
Daugumos kompanijų hierarchija tapo horizontalesnė ir tuo pačiu efektyvesnė. Dabar atrandami nauji būdai, kaip valdyti darbuotojus ir tam nereikia specialių korporatyvinių taisyklių. Pavyzdžiui, darbdaviai gali stebėti, kur darbo metu važinėja vairuotojai ir kokios yra kuro sąnaudos.
Kaip „The Financial Times“ teigė vienas iš „Nokia“ inžinierių, kompanijų susijungimas leis telktis ties naujo telefono kūrimu ir nereikės rūpintis dėl klausimų susijusių su skirtingų kompanijų bendradarbiavimu.
Technologijų ir globalizacijos tendencijos nebūtinai pakeis didžiąsias kompanijas, tačiau vadybininkams teks nelengva užduotis sprendžiant, kokie darbai turi būti atliekami kompanijos viduje ir kokius darbus gali iškelti už jos ribų. R. Coase’as dar prieš 76 metus numatė labai tikslų dalyką. „Verslininkai pastoviai eksperimentuos ir taip bus atrasta pusiausvyra“, - rašė jis. Kol kas ši įžvalga dar galioja.
