Taigi, kur dyzelino kainos pastaruoju metu kilo sparčiausiai?
Lietuvoje – vienas didžiausių dyzelino brangimų ES
EK pateikė duomenis, kiek per mėnesį, nuo 2026 metų vasario 9 dienos iki 2026 metų kovo 9 dienos, pakito dyzelino kelių transportui kaina.
Duomenys rodo, kad ES dyzelinas vidutiniškai brango apie 0,276 euro.
Didžiausias brangimas užfiksuotas Vokietijoje (0,449 euro) ir Nyderlanduose (0,439 euro).
Taip pat sparčiai dyzelinas brango Danijoje (0,374 euro), Austrijoje (0,369 euro), Liuksemburge (0,345 euro) ir Lenkijoje (0,327 euro).
Tuo metu Lietuvoje pakilimas nėra pats aukščiausias, bet aukštesnis, nei ES vidurkis. EK duomenys rodo, Lietuvoje dyzelinas vidutiniškai brango 0,289 euro.
Kodėl taip staigiai pakilo dyzelino kainos?
Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad nuo karo Irane pradžios Brent rūšies naftos kaina pašoko 71 proc. ir vėliau krito beveik 30 proc. palikdama maždaug 15 dolerių arba apie 20 proc. prieaugį.
Tokie pokyčiai žaliavų rinkose neišvengiamai paveikė kuro kainas, dėl kurių kilo aktyvios diskusijos, kaip kuras degalinėse gali taip staigiai pabrangti.
Ekonomistas paaiškino, kad maržos degalinėse ilgu periodu išlieka vos keli procentai, tačiau stiprus naftos kainos pokytis verčia draustis visas grandinės dalis – pradedant perdirbėjais ir baigiant degalinėmis.
„Tai reiškia, kad degalinė yra priversta staigiai didinti esamo kuro kainą, nes perdirbėjas jas taip pat didina.
Jei turi pigių degalų rezervą, turi jį parduoti brangiau, nes ryt reikės vėl pirkti gerokai brangiau, jei rezervą parduosi pigiai, ryt negalėsi nusipirkti tiek pat degalų ir verslas nukentės.
Būtent dėl to pokyčiai būna žaibiški, o ne dėl to, kad kylant kainoms rezervai esą būna maži, o joms krentant – dirbtinai dideli“, – komentavo M. Dubnikovas.
Anot jo, rinkos prekybos dinamiškumas rodo, kad rinkos dalyviai tikisi greitos karo pabaigos, bet stengiasi gana stipriai uždirbti iš staigių kilimų ir greitų nusileidimų prekiaujant į abi puses.
„Tai lemia ir didelius pokyčius degalinėse. Jei pasitvirtins greito karo prielaida, tada nebus padaryta ilgalaikės žalos ir mūsų ekonomikai. Turėsime, tikėtina, aukštesnę nei prognozuotą infliaciją, bet rimtesnių sukrėtimų dar galima išvengti“, – pažymėjo jis.
Visgi, pasak M. Dubnikovo, egzistuoja ir teigiama šios situacijos pusė – vėl kyla diskusijos, ar teisingos mokesčių ir akcizų politikos laikomasi Lietuvoje.
„Daugelį metų akcizai buvo didinami ir Lietuvai sekėsi surinkti mokesčius, tačiau praėjusiais metais buvo iššokta tolyn už kaimyninių valstybių, visų pirma – kaimyninės Lenkijos. Vežėjai nustojo piltis degalus Lietuvoje ir potencialiai prarandama daugiau nei 100 mln. eurų mokesčių kasmet, o padidinti mokesčiai kraunami ant gyventojų pečių.
Galima tikėtis ir dar didesnio brangimo?
Pasak ekonomistų, iš pradžių tarptautinės rinkos tikėjosi, kad dėl prasidėjusio karo Hormūzo sąsiauris nebus ilgai uždarytas, tačiau nuotaikos greitai pasikeitė.
„Nes viena yra Hormūzo sąsiaurio de facto uždarymas – per jį plaukia tik laivai su Kinijos ir Irano vėliavomis. Visi kiti neplaukia.
Kita problema ta, kad tokios kaimyninės valstybės, kaip Kuveitas ar Irakas, pradėjo stabdyti naftos gavybą, nes dabartiniai naftos sandėliai jau yra pilni, kadangi nafta nėra transportuojama per Hormūzo sąsiaurį“, – pasakojo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandas Izgorodinas.
„Kuo toliau, tuo labiau suprantame, kad paleisti šiuos įrenginius prireiks nemažai laiko. Sustabdžius juos, problemos tik didėja.
Tai jau nebėra dienų klausimas, tai – savaičių ar net mėnesių klausimas, kol grįšime į normalią situaciją“, – kalbėjo SEB atstovas Tadas Povilauskas.
Ekonomistai aiškina, kad nafta negali brangti iki begalybės, nes degalams ar kitiems naftos produktams pabrangus iki per didelės ribos verslai pradeda lėtinti veiklą, nes nebegali jų įpirkti.
„Netikėčiau scenarijumi, pagal kurį naftos kaina pasiektų 150 dolerių už barelį. Tai įmanoma, tačiau toks kainų lygis labai stipriai smogtų pasaulio ekonomikai. Prasidėtų nemažas pasaulio ekonomikos, ypač cikliškų sektorių, susitraukimas“, – teigė A. Izgorodinas.
Pasak ekonomistų, jei situacija greitai nepasikeis, daugelis pasaulio valstybių pradės naudoti savo turimas naftos atsargas, kurios laikinai padės stabilizuoti padėtį.
