Vyriausybė šį klausimą svarstys trečiadienį posėdyje.
Kaip teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte, Lietuvai 1994-aisiais nutarus prisijungti prie sutarties šalis tapo Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos projekto nare, o jo tikslas – skatinti tarptautinio automagistralių ir greitkelių tinklo plėtrą, gerinti kelių infrastruktūros planavimą, projektavimą, statybą ir naudojimą, tačiau pastaruoju metu jo aktualumas sumažėjo.
„Dalyvavimas projekte pastaraisiais metais buvo minimalus ir daugiausia apsiribojo informacijos apsikeitimu bei dalyvavimu pavieniuose ekspertiniuose susitikimuose“, – teigia ministerija.
Pasak jos, už sutartį atsakinga valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ įvertino veiklos prioritetus bei dalyvavimo tarptautinėse organizacijose pridėtinę vertę ir kreipėsi į ministeriją dėl narystės projekte nutraukimo.
Nurodoma kad ateityje prioritetas bus skiriamas bendradarbiavimui su Baltijos regiono ir ES narėmis, ypač transporto koridorių plėtros, TEN-T tinklo vystymo, infrastruktūros finansavimo bei regioniniams projektams.
„Šie bendradarbiavimo formatai yra tiesiogiai susiję su Lietuvos strateginiais transporto infrastruktūros plėtros prioritetais ir suteikia didesnę praktinę naudą nacionaliniams projektams“, – skelbia ministerija.
Be to, pasak ministerijos, nutraukus narystę nebereikės mokėti apie 7 tūkst. eurų metinio narystės mokesčio, nereikės papildomų biudžeto lėšų.
TEM sutartis buvo pasirašyta 1994 metų spalį.
Projekte dalyvaujančios valstybės bendradarbiauja tarptautinių koridorių plėtros, integracijos į ES, duomenų apie eismo intensyvumą pasikeitimo, studijų dėl infrastruktūros finansavimo rengimo ir kitose srityse.
Kaip teigiama Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisijos svetainėje, organizacijai priklauso Armėnija, Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Sakartvelas, Vengrija, Italija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Turkija. Stebėtojo statusą turi Juodkalnija, Serbija, Švedija ir Ukraina.
