Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Raimonda pasakojo, kad atsidūrė tarsi spąstuose. Moteris nori nutraukti antros pakopos pensijų kaupimą, tačiau to padaryti negali.
„Ėjau kalbėtis, skambinau, rašiau laiškus, bet į mano prašymus niekas neatsižvelgė, bankas nesutinka nutraukti antros pakopos pensijos sutarties. Tačiau, kai ją pasirašiau, niekas neįspėjo, kad negalėsiu nutraukti.
Sutartį pasirašiau labai seniai, tada buvo visai kita tvarka, tik vėliau buvo priimti įstatymai, neleidžiantys sutarties nutraukti. Tačiau, kai vyko visos tos pertvarkos, auginau vaikus, nesidomėjau pasirašyta pensijų sutartimi ir jos nenutraukiau, kai galėjau“, – skundėsi moteris.
Ji tikino, kad anuomet atrodė nieko tokio, kad dalis pinigų nueina kaupimui. Tačiau dabar situacija pasikeitė ir šeima išgyvena sunkmetį.
„Turime du vaikus, būsto paskolą, mūsų šeimai šiuo metu reikia pinigų, o ne senatvėje, kurios galime ir nesulaukti. Juk dabar reikia mokėti išaugusią paskolos įmoką. Pensijų kaupimą metams jau buvau sustabdžiusi. Tačiau tai galima padaryti tik kartą ir tik metams“, – piktinosi Raimonda.
Jos nuomone, bankai ir valdžia visiškai nesirūpina, kaip iš tiesų dabar gyvena žmonės.
„Jiems svarbiausia, kad tik mokėtume pinigus ir jau mūsų reikalas iš kur tų pinigų gauti. Negi neįmanoma leisti ilgiau sustabdyti kaupimą antroje pakopoje bent 5 metams?
Tikriausiai reikės dirbti nelegaliai. Tada visi pinigai atiteks šeimai ir nebereikės pensijų fondams mokėti. Kitos išeities tiesiog nematau“, – skundėsi moteris.
Apie orią senatvę gali tik pasvajoti
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad panašių istorijų girdi labai daug.
Viena jų, darbuotojų atstovė ir pasidalijo, skirtumas tik toks, kad I. Ruginienės minimas darbuotojas jau išėjo į pensiją.
„Paanalizuokime vieno apgauto, mano nuomone, žmogaus konkretų atvejį. Žmogus pradėjo kaupti dar nuo tada, kai buvo galimybė pačiam nuspręsti ir pasirašyti sutartį. Tuomet, 2019 m., jis patikėjo pažadais ir pasiliko antroje pakopoje kaupti toliau. Šiais metais išeinant į pensiją jam pranešama, kad per ilgus kaupimo metus jis sukaupė 9687 eurus.
Atrodo gana ženkli suma, bet taip tik atrodo ant popieriaus. Didžiam nusivylimui pranešama, kad šios sumos asmuo pasiimti kaip vienkartinės išmokos negali, nes tai daugiau nei 5400 eurų, o anuiteto nusipirkti taip pat ne, nes trūksta apie 1100 eurų. Pensininko padėtis visada yra neapibrėžta. Tikėtis dirbti po pensijos gali tik vienetai, todėl tolimesnis kaupimas, tikintis prikaupti tuos 1100 eurų tampa tikra prabanga“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Ji tikino, kad minėtam žmogui pasiūloma vienintelė išeitis – gauti periodines išmokas.
„Sužiba viltis žmogaus akyse, kad jei ne vienkartinė išmoka, tai periodinė tikrai turi prisidėti prie orios senatvės, kaip skelbia daugybė ekspertų. Tačiau viltis išblėsta tik pamačius vienkartinės išmokos dydį – 37 eurai. Jau įsivaizduoju, kaip jie prisidės prie orios senatvės. Bet staigmenos tuo nesibaigė.
Sutartyje yra vienas labai svarbus sakinys, kurio turbūt niekas mažomis raidėmis nepastebi, kad ši apgailėtina išmoka priklausys dar ir nuo rinkos pokyčių, o tai reiškia, kad nebūtinai tas vargšas žmogelis gaus 37 eurus ir kad iki 85 metų ši suma kas mėnesį gali keistis labai įvairiai“, – piktinosi I. Ruginienė.
Pataria mažiau išlaidauti
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Peciukevičius tikino, kad Lietuvos II pensijų pakopa sukurta taip, kad joje labiau apsimoka likti, o ne pasitraukti.
„Tarkime, sustabdžius įmokas pusmečiui, vaizdžiai kalbant, kišenėje liktų tie keli procentai atlyginimo, tačiau gyventojas netektų valstybės finansinės paskatos, kuri pervedama į jo asmeninę pensijų sąskaitą“, – komentavo LIPFA atstovas.
Anot jo, didelė infliacija vartotojus pirmiausiai skatina atsisakyti nebūtinų išlaidų.
„Tokių, kaip pramogos, kelionės ar valgymas ne namuose, ieškoti finansiškai patrauklesnių alternatyvų būtinoms prekėms bei paslaugoms. Sunkesniu laikotarpiu dėmesys tenka, deja, ne taupymui, o labai pasvertam vartojimui.
Štai kodėl neturiu daug vilčių, kad šiuo laikotarpiu metams įmokų pervedimo „atostogas“ pasiėmę kaupiantieji sutaupytų – labai tikėtina, kad tas lėšas jie išleistų kasdieniams poreikiams“, – sakė T. Peciukevičius.
Jis tikino, kad Lietuvos gyventojai yra išgyvenę ne vieną ekonominę krizę ir iš savo patirties žino, kas tai yra.
„Vis dėlto, kviesčiau prisiminti, kad kaupdami pensijai mes ruošiamės vienam ilgalaikiam, neišvengiamam, keliolika ar keliasdešimt metų trunkančiam išties sudėtingam finansiniam iššūkiui, kuris vadinamas pensija.
Ribotos pajamos, kylančios kainos ir gyvenimo lygis, prastėjanti sveikata, kuklios galimybės dalyvauti darbo rinkoje. Visa tai lemia ganėtinai silpną pensininkų perkamąją galią, skurdą, kasdienius iššūkius“, – vardijo LIPFA valdybos narys.
Jis siūlė dabartinį finansinį spaudimą vertinti individualiai ir kiek įmanoma objektyviai.
„Ir tik tada priimti sau palankiausią sprendimą, kaip elgtis su savo pajamomis ir ar tikrai laikas prašyti kaupimo pensijai „atostogų“. Kadangi kaupimo stabdymas galimas tik 1 metams per visą kaipimo laikotarpį, apie tokios galimybės naudojimą reiktų mąstyti ne su tikslu taupyti būtinosioms išlaidoms, bet tik kritiniais finansinių sunkumų atvejais“, – sakė T. Peciukevičius.
