Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai vakar susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir pateikė jam banko padėties vertinimą ir jo veiklos atkūrimo planą. Susitikime taip pat dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Sutarta diskusijas dėl banko veiklos atkūrimo tęsti toliau.
Asociacija siūlo kuo skubiau nustatyti banko turto deficitą ir, atsižvelgiant į tai, priimti sprendimą įlieti į banką naujo kapitalo, kuris gali būti investuotas ilgalaikio įsipareigojimo forma. Dalį kreditorinių reikalavimų bankui pakeisti į banko obligacijas ir/arba dalį kreditorinių reikalavimų bankui kapitalizuoti, paverčiant juos banko akcijomis. Taip pat siūloma kuo skubiau formuoti naują banko valdybą ir atnaujinti jo veiklą.
„Anksčiau viešintas „gerojo“ ir „blogojo“ banko scenarijus yra gana originalus, tačiau neatitinkantis geriausios pasaulinės praktikos nei savo forma, nei turiniu. Nėra buvę atvejų, kad valstybei nusavinus banką, nereikėtų valstybės lėšų jo problemoms spręsti. Nacionalizavus „Snorą“ tiesioginis ar netiesioginis valstybės lėšų dalyvavimas praktiškai neišvengiamas, todėl reikėtų ieškoti mažesnio blogio variantų, tuo pat metu reikalaujant atsakomybės iš stambiųjų banko akcininkų ir vadovų. Su Centrinio banko ir Vyriausybės atstovais sutarėme, kad diskusiją reikėtų tęsti“, - pažymėjo „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas.
Pasak jo, asociacijos nariams atstovaujantys teisininkai nagrinėja galimybes pareikalauti atsakomybės iš stambiųjų „Snoro“ akcininkų bei banko vadovų, priėmusių galimai indėlininkų ir kreditorių teises pažeidusius sprendimus.
Vakar oficialiai įregistruota asociacija jau vienija kelias dešimtis nukentėjusiųjų Lietuvos įmonių ir daugiau nei 250 privačių asmenų. Tarp nukentėjusiųjų yra tokios įmonės kaip „Mikrovisata“, „Olifėja“, „Litexpo“, „Arvi“, „Saitas“, „Audėjas“ ir kitos.
