ir kad taip visus man į sąskaitą

investicijos į žemę, kur nuo godumo baigia visi persipjauti gerkles, niekada neičiau

"Lietuva atsigaus, kai atsigaus eksporto rinkoas". O ką mes eksportuojam, jei negaminam nič nieko?

biudzetas ne skyletas, o su didziule skyle!!!

Konservatoriai pradzioj atidave Mazeikiu nafta + dar damokejo amerikonams išaiškejo, kad liaudis tyli, dabar prašiks visa Lietuva.

Apie vyriausybės darbą:

1. Įmonės vadovą, kuris gyvena ne pagal pajamas, sistemingai varo į minusą be aiškaus verslo plano ir nesitaręs su akcininkais užkrauna įmonei didžiulę skolų naštą, akcininkai galėtų atleisti. Visa bėda, kad dalis Lietuvos "akcininkų" turi interesų konfliktą, t.y. jiems išmokas (motinystės, senatvės ir t.t.) skiria tas pats įmonės vadovas, o teisiškai realiu atleidimas tampa tik po 3 metų.

2. Valdžia tampa svarbi, kai ima dėti kablelius. Nubraukti negalima palikti. Jei kubilius būtų buvęs konstruktyvus ir turėjęs nors kiek atsakomybės ir drąsos - būtų visiems per vieną naktį sumažinęs išmokas 15% (nebūtinai iškart - galima mažinti kas mėnesį kad nebūtų šoko ir žmonės spėtų prisitaikyti) ir išvengęs žmonių supriešinimo. Dabar toks vaizdas, kad karpymo planavimas ir perplanavimas tapo pagrindine veikla, kai sprendimą reikia daryti greitai ir ilgai nesvarstant, nes tampymasis nieko nesukuria išskyrus interesų kovas.

Rezultatas toks - besiriejantys dėl savo "teisėtų lūkesčių" kąsnio, kuriuo mojuoja valdžia, akcininkai nemato, kaip vežimas su pagreičiu rieda nuo vieškelio link pelkės. Vežikas (šiuo atveju tai kubiliaus vyriausybė ir DG) turi būti labai visiškai pametęs galvą.

Tikroji pasakos "kaltinkit Rusiją" problema yra ta, kad šitaip užkertam,as kelias bet kokiam rimtam nagrinėjimui, kuris padėtų išsiaiškinti ko Rusijos perestroikos istorija gali pamokyti apie tikrąjį nežabotų "laisvųjų rinkų" kryžiaus žygio veidą - stipriausią paskutinių trijų dešimtmečių politikos tendenciją. Korupciją ir nešvarius sandorius, tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje, aktyviai skatino jėgos iš Vakarų. Panašu, kad valstybės "išgelbėjimas", pasitelkus godulį, turėjo būti tai, ką Rusijos friedmaniški "Čikagos berniukai" ir jų patarėjai iš PB, Harvardo (Rusijos "disidentų") universiteto ir kitų think-tankų, galės pasiūlyti tada, kai baigs griauti Rusijos (ir aplink:) institucijas. ...Tokie katastrofiški rezultatai būdingi ne vien Rusijai; visa trisdešimtmetė talmudistų friedmanų istorija tėra masinės korupcijos ir korporacinio sąmokslo tarp valstytbių ir didelių korporacijų istorija, nuo Čilės "piranijų" iki Argentinos bičiulių" privatizacijos, Rusijos oligarchų, "Enrono" energojos machinacijų ar okupuoto Irako "zonoje be nusikaltimų",

žydų kilmės ekonomisto Friedmano vizija greičiausiai vadovaujasi ir mūsų Kubiliaus vyriausybė.. Nors Friedmano "viziją" gaubė moksliškumo ir matematinių skaičiavimų šydas, ji kuo tiksliausiai sutapo su didžiausių tarptautinių korporacijų (dažniausiai irgi žydų nuosavybė) iš prigimties trokštančių kuo didesnių naujų ir nereguliuojamų rinkų, interesais. Tokiu nežabotu goduliu pagrįstą plėtrą garantavo Friedmano paskelbtas karas "gerovės valstybei" ir "plačių įgaliojimų" vyriausybėms ir tai teikė greito pasipelnymo viltis. Tik skirtingai nuo ankstesnio kolonializmo, kasriauta ne dėl naujų teritorijų, bet fronto linija buvo brėžiama valstybių viduje užsimojus privatrizuoti viešąsias paslaugas, strateginius objektus ir valstybinį turtą už kur kas mažesnę kainą netgi nei jis buvo vertas. Ir šiam tikslui talkino TVF.

Būtent JAV neokonservatoriai (kurių daugumą sudarė žydų lobistai)apsiėmė įdiegt Friedmano "viziją" pasaulyje. Jau nuo 1970 m., kaipo teigia John Bell report, šie planuotojai nusprendė nuo 1990 m. sujungti dvi ekonomines sanklodas - kapitalistinę ir socialistinę - į vieną. Daug pasiūlymų buvo pateikta Reiganui su Tetchr, bet stiprios demokratijos sąlygomis "vizija" pildėsi sunkokai, nors "visuomenių performuotojai" - think-tankai ir dirbo pilnu tempu. Už tai atrsivėrė rinkos Rytų Europoje Rusijoje Azijoje, t.y. besivysttančiame pasaulyje. Naujai susikūrusios "liberalų" partijos privalėjo padėti programą įgyvendinti. Vyriausybės privalėjo atšaukti bet kokį reglamentavimą ir apribojimus, užkertančius kelią pelnui akumuliuoti. Netgi moralė tam neturėjo trukdyti. ( gal tai ir yra ta "vertybė", apie kurią kalba autorius?:) Antra, jos turėjo parduoti VISĄ SAVO VALDOMĄ TURTĄ, kurį neva privačios korporacijos valdysiančipos pelningiau ---- atkreipkit dėmesį į šią vienintelę vertybę, kuri skirta tik saujelei. Trečia, jos privalabčios RADIKALIAI SUMAŽINTI SOCIALINIŲ PROGRAMŲ FINANSAVIMĄ. Šią Friedmano p[asiūlytą programą lydėjo ir kiti niuansai: turtingų ir vargšų pajamos turėjo būt apmokestinamos vienodai, korporacijoms suteiktos sąlygos ir laisvė prekiauti bet kurioje pasaulio vietoje, o vyriausybės neturi turėti teisės ginti nacionalinės pramonės ir vietinių savininkų. Bet kokias kainas ir atlyginimus privalo nustatyti pati rinka. Neleista nustatyti net minimalaus darbo užmokesčio. Friedmanas siūlė privatizuoti sveikatos priežiūrą, paštą, švietimą, pensijų sistemą ir net nacionalinius parkus. Ši "čikagos berniukų" kontrevoliucija siekė atšaukti visus darbuotojų išsikovotus saugiklius, visas valstybės teikiamas, rinkos aštrumą švelninančias paslaugas.

Tačiau ir to nebuvo gana- ji siekė nusavinti viską, ką per paskutinius dešimtmečius viešasis sektorius, valstybė ir dirbantieji buvo sukūrę - parduoti galutinį produktą, kurio sukūrimui prireikė daugybės valstybinių investicijų ir patirtoies. Friedmano įsitikinimu, šios bendrą gerovę užtikrinančios sritys iš principo turėjo būti perduotos į privačias, geriausia žydiškas, rankas
. Tokia štai Friedmano valstybės vizija. Jei mūsų prezidentė jos neturi, tai nuo to mums būtų tik geriau, bet jei ji turi tokią pačią - mūsų laukia oi ne kas...Europos šalys atsikratė jau šios vizijos, bet užtai skubama veržtis į intelektu nesubjaurotos Rytų Europos sritis.

žydų kilmės ekonomisto Friedmano vizija greičiausiai vadovaujasi ir mūsų Kubiliaus vyriausybė.. Nors Friedmano "viziją" gaubė moksliškumo ir matematinių skaičiavimų šydas, ji kuo tiksliausiai sutapo su didžiausių tarptautinių korporacijų (dažniausiai irgi žydų nuosavybė) iš prigimties trokštančių kuo didesnių naujų ir nereguliuojamų rinkų, interesais. Tokiu nežabotu goduliu pagrįstą plėtrą garantavo Friedmano paskelbtas karas "gerovės valstybei" ir "plačių įgaliojimų" vyriausybėms ir tai teikė greito pasipelnymo viltis. Tik skirtingai nuo ankstesnio kolonializmo, kasriauta ne dėl naujų teritorijų, bet fronto linija buvo brėžiama valstybių viduje užsimojus privatrizuoti viešąsias paslaugas, strateginius objektus ir valstybinį turtą už kur kas mažesnę kainą netgi nei jis buvo vertas. Ir šiam tikslui talkino TVF.

Būtent JAV neokonservatoriai (kurių daugumą sudarė žydų lobistai)apsiėmė įdiegt Friedmano "viziją" pasaulyje. Jau nuo 1970 m., kaipo teigia John Bell report, šie planuotojai nusprendė nuo 1990 m. sujungti dvi ekonomines sanklodas - kapitalistinę ir socialistinę - į vieną. Daug pasiūlymų buvo pateikta Reiganui su Tetchr, bet stiprios demokratijos sąlygomis "vizija" pildėsi sunkokai, nors "visuomenių performuotojai" - think-tankai ir dirbo pilnu tempu. Už tai atrsivėrė rinkos Rytų Europoje Rusijoje Azijoje, t.y. besivysttančiame pasaulyje. Naujai susikūrusios "liberalų" partijos privalėjo padėti programą įgyvendinti. Vyriausybės privalėjo atšaukti bet kokį reglamentavimą ir apribojimus, užkertančius kelią pelnui akumuliuoti. Netgi moralė tam neturėjo trukdyti. ( gal tai ir yra ta "vertybė", apie kurią kalba autorius?:) Antra, jos turėjo parduoti VISĄ SAVO VALDOMĄ TURTĄ, kurį neva privačios korporacijos valdysiančipos pelningiau ---- atkreipkit dėmesį į šią vienintelę vertybę, kuri skirta tik saujelei. Trečia, jos privalabčios RADIKALIAI SUMAŽINTI SOCIALINIŲ PROGRAMŲ FINANSAVIMĄ. Šią Friedmano p[asiūlytą programą lydėjo ir kiti niuansai: turtingų ir vargšų pajamos turėjo būt apmokestinamos vienodai, korporacijoms suteiktos sąlygos ir laisvė prekiauti bet kurioje pasaulio vietoje, o vyriausybės neturi turėti teisės ginti nacionalinės pramonės ir vietinių savininkų. Bet kokias kainas ir atlyginimus privalo nustatyti pati rinka. Neleista nustatyti net minimalaus darbo užmokesčio. Friedmanas siūlė privatizuoti sveikatos priežiūrą, paštą, švietimą, pensijų sistemą ir net nacionalinius parkus. Ši "čikagos berniukų" kontrevoliucija siekė atšaukti visus darbuotojų išsikovotus saugiklius, visas valstybės teikiamas, rinkos aštrumą švelninančias paslaugas.

Tačiau ir to nebuvo gana- ji siekė nusavinti viską, ką per paskutinius dešimtmečius viešasis sektorius, valstybė ir dirbantieji buvo sukūrę - parduoti galutinį produktą, kurio sukūrimui prireikė daugybės valstybinių investicijų ir patirtoies. Friedmano įsitikinimu, šios bendrą gerovę užtikrinančios sritys iš principo turėjo būti perduotos į privačias, geriausia žydiškas, rankas
. Tokia štai Friedmano valstybės vizija. Jei mūsų prezidentė jos neturi, tai nuo to mums būtų tik geriau, bet jei ji turi tokią pačią - mūsų laukia oi ne kas...Europos šalys atsikratė jau šios vizijos, bet užtai skubama veržtis į intelektu nesubjaurotos Rytų Europos sritis.

baisu, ir dar tuo didziuojames.Tik ir ziurim, kam parsiduot, kaip kokia prostitute.