Mažesnis apmokestinimas loterijas organizuojančioms bendrovėms būtų taikomas už 2027 m. liepos mėnesį prasidėsiantį ar vėlesnius mokestinius laikotarpius, nurodoma projekte.
Pagal dabartinį Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą, organizuojant loterijas, išplatintų bilietų nominaliai vertei taikomas 18 proc. mokesčio tarifas.
Aiškindama siūlymą, ministerija teigia – loterijų veikla yra susijusi su plačiosios visuomenės dalyvavimu, todėl reikalinga tvarka, kuri užtikrintų, kad dalis pajamų būtų tiesiogiai naudojama visuomenės gerovei kurti.
„Siūloma ne mažiau kaip 8 proc. nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti paramai (…) Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti“, – nurodoma projekte.
Tad ministerija siūlo lėšas iš loterijų organizatorių mokesčio nukreipti nevyriausybininkams – fondams, viešosioms įstaigoms ir asociacijoms, tai yra Labdaros ir paramos įstatyme nurodytoms organizacijoms.
Biudžetas kasmet netektų 11,9 mln. eurų
Tačiau verslui nenorima kurti papildomos finansinės naštos, todėl siūloma minėtu dydžiu mažinti jam taikomo mokesčio tarifą.
Sumažinus mokestį biudžetas kasmet netektų 11,9 mln. eurų – ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į loterijų organizatorių praėjusių metų veiklos rodiklius.
Kaip skelbė ELTA, politikai ne kartą siūlė keisti azartinių lošimų ir loterijų apmokestinimo tvarką, didinant tarifus – Seime jau anksčiau priimti tai numatantys pakeitimai, buvo ir iniciatyvų įvesti papildomą progresinį lošimų apmokestinimą.
Visgi Vyriausybė jau išsakė nuomonę, kad dabar tokia našta sektoriui būtų per didelė.
Šiuo metu, organizuojant stalo lošimus, bingą, totalizatorių lažybas ir nuotolinius bei lošimus automatais, gautų įplaukų sumai taikomas 22 proc. tarifas, skaičiuojant atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus.
Pernai tuometiniams valdantiesiems diskutuojant apie mokesčių reformą, svarstyta įvesti naujus aplinkosaugos ir azartinių lošimų mokesčius, tačiau galutiniame variante, kurį priėmė Seimas, šių siūlymų nebuvo.
