Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje spalį siekia 7,60 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Palyginus su praėjusių metų spaliu (6,58 ct/kWh) kaina išaugo 15,5 proc.
VERT vertinimu, šį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina gali būti maždaug 13–25 proc. didesnė nei praėjusį. Konkretus pokytis pirmiausia priklausys nuo biokuro ir gamtinių dujų kainų.
Brangiausia – Nemenčinėje, pigiausia – Vilniuje
Spalį didžiausia centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nustatyta Nemenčinėje (15,69 ct/kWh be PVM). Toliau rikiuojasi Lazdijai, kur šiluma kainuoja 15 ct/kWh, ir Trakai (14,78 ct/kWh).
Mažiausiai už šilumą moka Vilniaus gyventojai (5,99 ct/kWh be PVM). Tauragėje kaina – 6,70 ct/kWh, o Utenoje – 6,78 ct/kWh.
Taigi brangiausiai ir pigiausiai už šilumą mokančių vartotojų kainos skiriasi daugiau nei 2,6 karto.
Vilniuje šilumą tiekiančios bendrovės „Miesto gijos“ komunikacijos partneris Titas Atraškevičius aiškina, kad šilumos kainai įtakos turi investicijos į šilumos tinklus ir biokuro įsigijimo planavimas.
Anot jo, bendrovė dar prieš prasidedant šildymo sezonui įsigijo apie 65 proc. iki metų pabaigos reikalingo biokuro kiekio. Taip siekiama sumažinti energijos išteklių kainų svyravimų poveikį šilumos kainai.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) aiškina, kad didesniuose miestuose šiluma paprastai kainuoja mažiau, nes juose yra daugiau koncentruotų vartotojų ir didesnė šilumos realizacija. Mažuose miesteliuose vartotojų tankis mažesnis, o infrastruktūros išlaikymo sąnaudos tenka mažesniam skaičiui žmonių.
„Skirtumai tarp šių miestų šilumos kWh kainų gali būti daugiau kaip 2 kartai. Tai lemia pastoviosios sąnaudos infrastruktūrai išlaikyti ir šilumos tiekimo veiklai vykdyti“, – nurodo asociacijos atstovas Mantas Paulauskas.
Mažesniuose miestuose šiluma atsieina daugiau
„Nemenčinės komunalininko“ direktorius Leonardas Pavliun aiškina, kad bendrovė valdo 20 atskirų katilinių, o vartotojų tankis yra nedidelis. Be to, didelė dalis katilinių kūrenamos gamtinėmis dujomis.
„80 proc. šilumos kainos tiesiogiai lemia dujų ir medžio granulių kainos“, – nurodo jis.
2025 m. spalį šilumos kaina Nemenčinėje siekė 11,99 ct/kWh be PVM, o šių metų spalį jau 15,69 ct/kWh.
Lazdijuose didelę kainą taip pat lemia nedidelis vartotojų skaičius. „Lazdijų šilumos“ direktoriaus Sigito Naruševičiaus teigimu, iš 15 ct/kWh kainos daugiau nei pusę (7,89 ct/kWh) sudaro pastoviosios sistemos išlaikymo sąnaudos.
„Šios išlaidos paskirstomos nedideliam vartotojų ratui, todėl 1 kWh kaina išauga“, – aiškina jis.
Per metus šiluma Lazdijuose pabrango 20 proc. (nuo 12,50 iki 15 ct/kWh be PVM). Viena pagrindinių priežasčių yra biokuro kainos augimas nuo 22,5 iki 34,5 Eur/MWh.
Už 60 kv. m buto šildymą iki 160 eurų per mėnesį
Utenoje situacija kitokia – čia šilumos kaina siekia 6,78 ct/kWh be PVM ir yra viena mažiausių Lietuvoje.
„Utenos šilumos tinklų“ atstovas Linas Bražionis nurodo, kad tai lemia atliktos investicijos, sąnaudų optimizavimas ir tai, kad apie 98 proc. šilumos pagaminama iš biokuro.
Vis dėlto šį sezoną ir Utenoje prognozuojamos didesnės sąskaitos. Praėjusį šildymo sezoną 60 kv. m buto šildymas renovuotame daugiabutyje vidutiniškai kainavo apie 40 eurų per mėnesį, o nerenovuotame daugiau nei 80 eurų.
2026–2027 m. sezoną renovuotame name tokio buto šildymas gali kainuoti apie 50 eurų, o nerenovuotame – apie 105 eurus per mėnesį su PVM.
Dar didesnę sumą pateikia LŠTA. Asociacijos skaičiavimu, jeigu ši žiema būtų tokia pat šalta kaip praėjusi, tipiniame senos statybos neapšiltintame daugiabutyje 60 kv. m buto šildymas galėtų kainuoti apie 160 eurų per mėnesį, kai praėjusį sezoną kainavo maždaug 131 eurus.
Birštone šiluma per metus pabrango 94 proc.
VERT duomenimis, tarp kitų Lietuvos miestų labiausiai išsiskiria Birštonas. Čia užfiksuotas didžiausias metinis kainos augimas – šilumos kaina per metus padidėjo net 94 proc. (nuo 7,53 ct/kWh iki 14,63 ct/kWh).
Velžio vartotojams ji išaugo 72 proc. (nuo 7,38 iki 12,69 ct/kWh). Tauragėje fiksuojama priešinga kryptis – šilumos kaina sumažėjo 3,3 proc., nuo 6,93 iki 6,70 ct/kWh.
Tarp penkių didžiųjų miestų labiausiai kaina augo Šiauliuose – nuo 6,10 iki 8,02 ct/kWh (31,5 proc.).
Panevėžyje ir rajone ji padidėjo apie 30 proc. (nuo 6,28 iki 8,19 ct/kWh), Klaipėdoje – nuo 5,90 iki 7,37 ct/kWh (beveik 25 proc.), o Vilniuje – 10,5 proc., nuo 5,42 iki 5,99 ct/kWh.
Kainos žiemą priklausys nuo kuro ir oro
LŠTA duomenimis, kuras sudaro apie 50–70 proc. šilumos kilovatvalandės kainos. Didžioji šilumos dalis pagaminama iš biokuro, o gamtinės dujos daugiausia naudojamos šalčiausiais mėnesiais, kai šilumos poreikis išauga.
VERT tiksliai prognozuoti atskirų žiemos mėnesių kainų nesiima. Jei biokuro ir gamtinių dujų kainos reikšmingai nesikeis, 2027 m. sausio–kovo mėnesiais šilumos kainos gali būti panašios kaip šių metų pradžioje.
Svarbu ir tai, kad šilumos kaina nėra lygi galutinei sąskaitai. Jos dydžiui įtakos turi oro temperatūra, suvartojamos šilumos kiekis ir pastato energinis efektyvumas.
59 proc. gyventojų dėl šildymo ribos kitas išlaidas
Didesnėms išlaidoms ruošiasi ir gyventojai. „Citadele“ užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa parodė, kad 59 proc. apklaustųjų dėl šildymo sąskaitų ketina riboti kitas išlaidas.
Tačiau padaugėjo žmonių, kuriems teks mažinti ne pramogoms, o būtiniausiems poreikiams skiriamas lėšas. Pernai maisto, vaistų ar sveikatos priežiūros sąskaita taupyti planavo 18 proc. apklaustųjų, o šiemet jau 22 proc.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad pramogoms, kelionėms ar didesniems pirkiniams skirtas išlaidas galima atidėti, tačiau būtiniausių poreikių mažinimas rodo didėjantį finansinį spaudimą pažeidžiamiems namų ūkiams.
