lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

Prasidėjus šaltajam metų periodui, viena aktualiausių temų tampa aukštos šildymo kainos ir neproporcingai žema oro temperatūra namuose. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis 2019 m. sausio mėnesį už šildymą lietuviai mokėjo apie 15 proc. daugiau, nei lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kovo sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 5 proc. mažesnės nei vasario mėnesį. Šį kovą Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1,4 0C šilumos, vasario mėnesį buvo apie +1 0C šilumos. Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkai šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, kovo mėnesį vidutiniškai išleis 58 eurus.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad dėl ypač šalto oro šį sausį daugiabučiuose buvo suvartota vidutiniškai 35 proc. daugiau šilumos nei 2015-ųjų sausį. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Vilniuje buvo apie 7,5 laipsnio šalčio ir viršijo vidutinę daugiametę sausio temperatūrą, kuri sudaro 5,6 laipsnio šalčio. 2015-ųjų metų sausis pasižymėjo tik 1 laipsniu šalčio, gruodžio vidutinė temperatūra buvo apie 2,5 laipsnio šilumos. Pirminiais duomenimis, 60 kv.

Didžiausią sąskaitą už šilumos energiją gruodį gavo Vilniaus gyventojai, o mažiausią - Mažeikių, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys apie šilumos suvartojimą ir mokėjimus už gruodį. Brangiausiai mokančių gyventojų sąskaitos gruodį, palyginti su 2013 gruodžiu, išaugo vidutiniškai 1,73 euro (0,8 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - 3,47 euro (21,4 proc.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) teigimu, Prezidentės D. Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas, kalbėdamas apie asociacijos pasiūlymą perskirstyti elektros gamybos kvotas, klaidina visuomenę. „Patarėjas arba komentuoja ne asociacijos pateiktą pasiūlymą, arba klaidina visuomenę ir savo vadovus.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas sako, kad pildosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozės dėl šilumos kainų. Kaip ir prognozavo VKEKK, miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumos gamybai yra brangusios gamtinės dujos, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina augs ir vidutiniškai sudarys apie 31 ct/kWh. Rugpjūčio mėnesį gamtinės dujos su galios ir transportavimo mokesčiais kainavo 2005 lt/tne. Tai yra 15 proc.

Vakar Vyriausybė priėmė naują tvarką, pagal kurią perėmė prievolę tvirtinti elektros gamybos kvotas iš Energetikos ministerijos. Kvotas ketinama nustatyti ne iki rugpjūčio 1 dienos, kaip numatė senoji tvarka, o iki rugsėjo 1-osios. Tuo pačiu buvo nukeltas ir energetikos ministrui A. Sekmokui Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prieš tris savaites pateikto siūlymo perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, svarstymas.

Kaunui šiemet pirmajam suskubus paskelbti šildymo sezono pabaigą, jo pėdomis netrukus pasekė ir Vilnius. Kaune oficialiai šildymas išjungtas praėjusį ketvirtadienį, Vilniuje – penktadienį. Tiesa, Kaunas patikslino, kad darželiuose, mokyklose ir ligoninėse šildymas bus išjungtas kiek vėliau, t.y. balandžio 14-ąją. Panevėžyje šildymą išjungti nuspręsta balandžio 13 d., gyvenamuosius  namus planuojama nustoti šildyti balandžio 16–17 dienomis.

Daugiausiai už sausio mėnesį suvartotą šilumą mokės kauniečiai, mažiausiai – Panevėžio gyventojai. Tokią šilumos suvartojimo statistiką didžiausių šalies miestų senos statybos daugiabučiuose pateikė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). „Didžioji dalis daugiabučių yra seni ir nerenovuoti visuose šalies miestuose, todėl ir šilumos suvartojimo statistika labai panaši. Vadinasi, mokėjimų už šilumą dydį lems šilumos kaina“, – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.