Prancūzija tapo pirmąja Europos šalimi, kuri ryžtingai apribojo dviejų greitosios mados gigantų – „Shein“ ir „Temu“ – veiklą.
Surinkusi užtektinai įrodymų apie minėtus pažeidimus, Prancūzija ėmėsi griežtų veiksmų: uždraudė šių platformų reklamą ir numatė baudas ne tik pačioms įmonėms, bet ir su jomis bendradarbiaujantiems nuomonės formuotojams.
Ar tai tampa ženklu visai Europai, kad pasauliniai prekybos milžinai privalo laikytis tokių pačių taisyklių, kaip ir vietos verslai? Ir kokią įtaką šie pokyčiai gali turėti Lietuvos vartotojams bei verslininkams?
Pažeidžia vartotojų teises
„Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ dalyvavusi advokatų kontoros „Tegos“ partnerė, Mažmeninės ir didmeninės prekybos pramonės grupės vadovė Indrė Barauskienė pastebėjo, kad Prancūzija yra pirmoji šalis, kuri užsimojo sureguliuoti ne tik „Temu“ ir „Shein“, bet ir visus kitus greitosios mados pardavėjus. Tai reiškia, kad nebūtinai tik kinų gaminius.
„Visi suprantame, kad Azija, tekstilės atžvilgiu, apima pačią didžiausią gamybos rinkos dalį. Todėl dažniausiai kalbama apie šių valstybių gamintojus, kai siekiama pristabdyti greitosios mados gaminių pardavėjus. Pagrindinė tokių apribojimų priežastis, žinoma, kad yra aplinkosauginiai klausimai“, – nurodė ji.
Advokatų kontoros partnerė pasidalijo, kad Europos Komisija (EK) koordinavo itin didelį tyrimą, kurio metu buvo nustatyta labai daug sisteminių vartotojų teisių pažeidimų, kai vartotojai buvo apgaudinėjami dėl kainų – jiems buvo rodomos neegzistuojančios nuolaidos.
Taip pat vartotojai buvo skatinami greičiau užbaigti pirkimus, esą tokiu atveju gaus geresnes nuolaidas. Dažnai žmonėms buvo melagingai pateikiami žalieji teiginiai – reklamuojami neva ekologiški ar iš ekologiškų medžiagų pagaminti produktai.
„Šiame tyrime buvo nustatyta daugybė sisteminių problemų ir pažeidimų, o dėl to Prancūzija skyrė šioms platformoms baudas. Praėjusią savaitę tai padarė ir Italija.
O dabar Prancūzija žengia dar vieną žingsnį ir nori sureguliuoti šį sektorių, nes mato, kad ne tik vartotojai, bet ir sąžiningi Europos verslai nuo to labai stipriai kenčia. Rugsėjį prancūzai šiuo klausimu turėtų prabalsuoti antrą kartą ir, panašu, kad jie savo nuomonės nekeis“, – teigė specialistė.
Institucijos gali apriboti veiklą
I. Barauskienė atkreipė dėmesį, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) šiais klausimas dar nėra pasisakiusi, tačiau esant reikalui turi nemažai įrankių, kuriais gali apriboti tokių platformų veiklą.
„Mūsų institucijos tikrai turi galimybes pradėti savo tyrimus ir stebėti, kas yra daroma tose platformose, bei užfiksuoti tiek vartotojų apgaudinėjimą dėl netinkamų kainų nurodymo, tiek klaidinimą, susijusį su žaliųjų teiginių vartojimu. Šiandien tokie įrankiai yra prieinami VVTAT, tik kyla klausimas, kodėl niekas to nedaro.
Tačiau tikėtina, kad niekas nevyksta, nes jie nesulaukia vartotojų skundų, o nesulaukia todėl, nes vartotojai galvoja, kad, jei tai yra Kinijos platforma, tai jie Lietuvoje jos apskųsti negali. Tačiau tai yra netiesa. Žmonės šias platformas gali apskųsti VVTAT, jei tik mato, kad juos apgavo dėl kainos, kokybės ar kitų dalykų“, – pabrėžė I. Barauskienė.
Anot advokatų kontoros „Tegos“ partnerės, Lietuvos pardavėjai yra tikrinami kiekvieną mėnesį. VVTAT sudaro sąrašus įmonių, kurias tikrins dėl produktų ženklinimo, saugos ir kt. bei tuos sąrašus paskelbia. Juose būna dešimtys ar šimtai įmonių, kurias patikrina per vieną mėnesį.
Tuo metu, kai žmonės žiūri į garsius kinų prekių ženklus, kai kuriems gali pasirodyti, kad jie yra už įstatymų ribų. Tačiau visi patenka į įstatymų ribas, jei tik savo puslapyje naudoja lietuvių kalbą, reklamuojasi Lietuvos gyventojams.
Anot I. Barauskienės, Lietuva neturi galimybių šių platformų bausti milijoninėmis baudomis, kaip tai padarė Prancūzija ir Italija, tačiau gali apriboti jų veiklą.
Jei yra užfiksuojami pažeidimai, VVTAT gali apriboti Lietuvos gyventojų prieigą prie internetinės svetainės, o tai yra labai didelis apribojimas verslui.
Tiesa, Lietuvoje kol kas nėra numatyti teisės aktai, kurie leistų apriboti tokių platformų reklamą. Tai reiškia, kad, net apribojus interneto svetainės prieigą, ji ir toliau galėtų reklamuoti savo produktus.
Tuo metu prancūzai išsprendė ir šį klausimą – ten jau yra įdiegiamas draudimas greitosios mados reklamai.
„Reikėtų visada vertinti, ar tas draudimas duos rezultatus, kurių yra siekiama. Prancūzai tikriausiai mato, kad duos, jei imasi tokių veiksmų. Reklamos ribojimas verslui yra labai didelis apribojimas. Didžioji dalis „Temu“ srauto ateina iš reklamų, todėl, uždraudus šį kanalą, vartotojų srautai turėtų drastiškai kristi“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Be to, prancūzai draus ne tik platformų reklamą, bet baus ir greitąją madą rekomenduojančius nuomonės formuotojus.
„Čia irgi yra įdomus dalykas, nes už reklamą dažniausiai yra baudžiamas reklamos davėjas, o ne jos skleidėjas. Tačiau prancūzai nusprendė taikyti atsakomybę abiem, kad dar efektyviau kovotų su problema.
Manau, kad nuomonės formuotojai buvo išskirti todėl, nes yra labai individualūs ir aktyviai dalyvauja visuomenės švietime“, – dalijosi I. Barauskienė.
Nutylėti pažeidimai – smūgis sąžiningai konkurencijai
I. Barauskienė pabrėžė, kad šiuo atveju yra itin svarbus sąžiningo verslo klausimas. Pasak jos, kai tam tikras reguliavimas galioja tik kai kuriems verslams, jiems tampa be galo sunku konkuruoti su tais, kurie tų taisyklių nesilaiko.
„Mes turime reguliavimą, kurio yra laikomasi. Todėl verslas, kuris yra įsisteigęs Lietuvoje, moka mokesčius, turi registracijos adresą, yra labai lengvai reguliuojamas, o pastebėjus pažeidimus galima labai lengvai pritaikyti sankcijas“, – nurodė ji.
Tuo metu dėl žinių stokos apie užsienio bendrovių apskundimą, atrodo, kad su Kinija konkuruoti yra sudėtingiau. Tačiau, pasak specialistės, su ja konkuruoti būtina.
„Kinijos bendrovių biudžetai reklamai yra kelis, keliolika ar net kelis šimtus kartų didesni nei tie, kuriuos turi vietiniai verslai. Todėl patekti į tam tikrus kanalus vietiniam verslui tampa beveik neįmanoma.
Žaidimo taisyklės iš principo turėtų būti vienodos, jų turėtų laikytis visi. Tokiu atveju laimėtų tiek konkurencija, tiek vartotojai. Juk vartotojas nenori būti apgaudinėjamas dėl kainos ar kokybės. Negalima tikėtis, kad jis gaus pigiau iš Kinijos, jei vietiniam verslui nėra sudarytos tokios pačios sąlygos konkuruoti“, – atkreipė dėmesį I. Barauskienė.
Anot jos, jei Lietuva imtųsi tokių pačių reguliacinių priemonių, kaip ėmėsi prancūzai, vietinis verslas galėtų sąžiningai konkuruoti, nes Kinijos verslai veiktų pagal tokius pačius reguliacinius reikalavimus, kaip ir lietuviški.
„Matome, kad Lietuvos įmonės vis dar sugeba konkuruoti – turime puikiai veikiančių verslų. Tačiau joms būtų lengviau, jei visi būtų verčiami žaisti pagal tas pačias taisykles.
Mūsų verslas dažniausiai jų laikosi. Taip, pasitaiko pažeidimų, institucijos atlieka tyrimus, tačiau neturime tokių masinių ir sisteminių pažeidimų, kokius galima matyti kitur. Todėl vienodų žaidimo taisyklių įtvirtinimas būtų naudingas visiems“, – dalijosi I. Barauskienė.
Viena labiausiai aplinką teršiančių industrijų
Prancūzijoje priimtas naujas reguliavimas buvo paremtas tvarumo klausimu, nes tekstilės pramonė laikoma viena labiausiai aplinką teršiančių industrijų.
„Net ir pritaikius šiuolaikines technologijas bei nesiorientuojant į greitosios mados sektorius, tekstilės sektorius išlieka labai taršus. Iniciatyvos, kuriomis siekiama sumažinti žalą aplinkai, šiuo metu dar sunkiai pamatuojamos, tačiau būtent šis aspektas tapo pagrindiniu varomuoju prancūzų sprendimų varikliu“, – nurodė specialistė.
Anot jos, VVTAT Lietuvoje taip pat yra išsakiusi savo poziciją šiuo klausimu. Tarnyba parengė gaires, kuriose nurodoma, ką galima ir ko negalima teigti apie tekstilės produktus.
„Daug žaliųjų, tvarumo ar ekologiškumo teiginių patenka į vadinamąjį „raudonąjį sąrašą“. Atsižvelgiant į tai, kokio masto tarša būdinga tekstilės pramonei, teigti, kad ji yra „tvari“ ar „tvaresnė“, iš esmės negalima“, – dalijosi specialistė.
Primename, kad žaliųjų teiginių direktyvos įsigaliojimas Lietuvoje šiuo metu yra sustabdytas, o dėl įstatymo projekto dar tik bus sprendžiama Seime.
Anot I. Barauskienės, kuo toliau, tuo labiau reguliavimas juda vartotojų teisių apsaugos prioritetų linkme. Europos Sąjunga (ES) ne kartą yra sugebėjusi sutramdyti tam tikrus sektorius, todėl galima tikėtis, kad ilgainiui bus pažabota ir tekstilės industrija.
„Vis dėlto, jei sprendimai priimami ES lygmeniu, jų įgyvendinimas tampa paprastesnis, nes ES yra vieninga rinka. Nacionalinių apribojimų gausa gali sumažinti mūsų konkurencingumą kitų ES šalių atžvilgiu. Todėl svarbu, kad sprendimai būtų priimami Briuselyje, o ne tik nacionaliniu mastu.
Šiuo metu mes jau turime pakankamai įrankių kovoti su sisteminiais pažeidimais – tereikia noro juos taikyti. Vartotojai taip pat turi žinoti, kad gali kreiptis ir skųstis“, – sako I. Barauskienė.
Pasak specialistės, kalbant apie vartotojų atsakomybę, svarbu suprasti, kad draudimai patys savaime atsakingo elgesio neskatina. Priešingai, jie gali sukelti atmetimo reakciją.
Atsakingesnį elgesį labiau skatina švietimas, aiškinimas ir edukacija – kodėl tam tikri sprendimai reikalingi ir kam jie naudingi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
