Įspūdinga Baltijos šalių ūkio plėtra lėmė rimtas disproporcijas, – teigia SEB analitikai.
SEB grupės analitikai šiandien paskelbtoje pusmetinėje Vidurio ir Rytų Europos šalių regiono (VRE) ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“ konstatuoja, kad regionas kol kas išsaugojo spartų ūkio kilimo tempą, nepaisant pastaruoju metu itin komplikuotos globalinės makroekonominės situacijos.
Tam įtakos turėjo menka VRE valstybių eksporto priklausomybė nuo JAV rinkos. Labiausiai pažeidžiamos regione yra Vengrija ir Baltijos šalys, kurių ekonomika pastaraisiais metais augo pranokdama savo potencialą, todėl kilo rimtų finansinių disproporcijų.
Nepaisant ribojančių išorės veiksnių, devynių analizuojamų regiono valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos) bendras vidaus produktas (BVP) 2008 m. turėtų išaugti vidutiniškai 6,1 proc. (2007 m. ūgtelėjo 7,4 proc.), o 2008 – 5,6 procento.
Daugelyje šių šalių ūkio plėtrą skatina struktūrinių Europos Sąjungos fondų panaudojimas ir spartus darbo užmokesčio kilimas, kurį savo ruožtu palaiko „įkaitusi“ darbo rinka. Ateityje tam tikrų makroekonominio „atvėsimo“ požymių galima tikėtis dėl pavojingai kylančių maisto ir energijos išteklių kainų bei griežtėjančių bankų kreditavimo sąlygų.
Apžvalgoje konstatuojama, kad Estija ir Latvija patyrė įprastas ekonomikos perkaitimo pasekmes – BVP kilimo tempai ėmė smarkiai lėtėti, infliacija beveik kiekvieną mėnesį muša rekordus, o einamosios sąskaitos deficitas smarkiai viršija toleruotiną lygį. Pasak SEB analitikų Lietuvos BVP pokyčiai veikiausiai atkartos kaimyninėse šalyse išryškėjusias tendencijas, nors ir ne taip drastiškai.
„Baltijos šalių ekonomika pastaraisiais metais augo dinamiškiau nei būtų galima pagrįsti fundamentaliu didėjančio gamybos pajėgumo veiksniu, todėl atėjo „atpildo“ valanda“, - teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Eksperto nuomone, padėtį komplikuoja trapi ir nenuspėjama tarptautinės finansų sistemos būklė kilus JAV būsto paskolų krizei.
Pasak SEB analitikų, negalima ignoruoti ir ypač aukšto pasaulinių naftos kainų lygio bei smarkiai nukritusio euro atžvilgiu JAV dolerio kurso, nors pastarasis veiksnys Baltijos šalims atneša daugiau naudos nei žalos.
SEB prognozuoja, kad 2008 m. Lietuvos BVP išaugs 6,5 proc., Latvijos – 6,2 proc. ir Estijos – 3,5 proc., 2009 m. atitinkamai 6,0 proc., 5,8 proc. ir 4,5 proc. Vidutinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiais metais bus atitinkamai 8,5 proc., 13,8 proc. ir 7,6 proc., o kitais metais – 7,0 proc., 8,2 proc. ir 4,0 proc.
Spartus Rusijos ekonomikos kilimas tęsis ir 2008-2009 m., nes fiskalinė politika tebebus gana „laisva“ ir skatins vidaus rinkos gyvybingumą. Be to, nėra pagrindo tikėtis esminių pokyčių tarptautinėje energetinių išteklių rinkoje, kuri leidžia uždirbti Rusijai milijardus naftos dolerių ne didinant gavybą, o pasinaudojant kainų didėjimu. Rusijos BVP šiemet padidės 6,8 proc., tuo tarpu kitąmet – 6,0 proc.
Ukrainos ekonomika plėtojasi energingai, tačiau už tai tenka mokėti ypač didelės infliacijos kainą. SEB ekspertų nuomone, labai aukštas infliacijos lygis artimiausioje ateityje kels rimčiausią iššūkį tiek Rusijos, tiek Ukrainos stabilizavimo politikai.
Lenkijos ūkio plėtra 2008 m. sulėtės iki patenkinamo lygio – 5 procentų. Perkaitimo riziką šioje šalyje menkina mažėjanti paklausa tarptautinėje rinkoje ir tolesnis pinigų politikos griežtinimas. Slovakija ne tik išsaugos sparčius BVP kilimo tempus, bet ir sugebės įsivesti eurą 2009 m. pradžioje.
Čekija įgyvendins ekonomikos augimą skatinančias reformas, tačiau, siekiant prislopinti infliacijos lūkesčius, centriniam bankui teks padidinti bazinę palūkanų normą. Vengrijos ekonomikos būklė yra viena iš sudėtingiausių regione – šiemet BVP išaugs tik 2 proc., o kitais metais – apie 3 procentais.
