Savivaldybė sako, kad kainą skaičiuoja, kaip numato įstatymas, tad švelninti situaciją bandys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ukrainai – didžiausia krizė nuo karo pradžios: ir tai – ne šalčiai ar speigas artėjančią žiemą

Už seksualinius nusikaltimus – kastracija: „Mano gimtajame mieste buvo realus atvejis“

Apmoka apgyvendinimą, kurą ir siūlo 1200 eurų į rankas, bet dirbti niekas nesiveržia: „Įmonės ieško įvairiausių sprendimų“

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

+7

Savivaldybės butų nuomos kainas didina rekordiniu greičiu

Kaunietė Aušra už gyvenimą savivaldybės būste – nuomą ir komunalinius mokesčius – sumoka daugiau nei jos pensija.

„Mano pensija 496 eurai, o nuoma 502 su centais“, – pasakojo savivaldybės būsto nuomininkė Aušra.

Kartu gyvenančios dukros mažai kuo gali prisidėti – besibaigiant mėnesiui moteris priversta skolintis.

„Pas mane du vaikai – dvi mergaitės invalidės, jos irgi neturi iš ko prisidėt. Porai savaičių lieka iš pinigėlių gavimo ir einu skolintis“, – pasakojo Aušra.

Sudėtingoje situacijoje atsidūrę ir kiti gyventojai, net ir dirbantiems vis auganti nuomos našta per sunki – kaunietė Inga nesulaiko ašarų.

„Sunku aišku, sunku kalbėti“, – graudinosi savivaldybės būsto nuomininkė Inga.

Savivaldybė nuomos kainą esą didina rekordiniais tempais.

„Tu gauni tą 1000, vyras, ir kaip mums pragyventi – 383 nuoma, dar priedai“, – pasakojo savivaldybės būsto nuomininkė Inga.

„54 kvadratai ir moku 372 eurus nuomos, plius dar visi mokesčiai ir ta nuoma kyla kasmet – gauni sąskaitą ir bijai, kad ji vis didėja ir didėja“, – tikino savivaldybės būsto nuomininkė Jolita.

„Nuo 60 pradėjo, paskui 90, 240. O jetus – kelia ir kelia. Nei vaistams nelieka, o kur dar vanduo, visi patogumai, o mes patys ir remontukus pasidarėme – viską patys“, – aiškino savivaldybės būsto nuomininkė Birutė.

Ankstesnius būstus privalėjo grąžinti, todėl atsidūrė savivaldybės butuose

Visi šie žmonės Veverskio gatvėje pastatytuose savivaldybės butuose įsikūrė 2009 metais. Iki tol jie gyveno būstuose, kurie buvo grąžinti ankstesniems savininkams, panorusiems atgauti sovietmečiu nusavintą turtą.

„Mes negalėjome išsipirkti, nes atsirado savininkas, paskui buvo namas avarinės būklės – neleido, paskui pastatė į šitą eilę“, – pasakojo savivaldybės būsto nuomininkė Inga.

Iškeldinami žmonės tuomet gavo kompensacijas – virtualius pinigus, kurie dengdavo savivaldybės būsto kainą, ir kaip patys sako, begalę pažadų.

„Savivaldybė pasakė, kai ėjome, klausėme kaip apsimoka, neapsimoka, sakė eikit, gyvensite 50 metų, garantuojam tų pinigėlių užteks. O kiek čia parėjo ir viskas“, – pasakojo savivaldybės būsto nuomininkas Saulius.

„Visi pasiskaičiavome ir laimingai gyvenome, kad mums užteks iki senatvės, tai iki 2019 metų mes mokėjome dar padoriai 93 eurus, kitais metais jau atėjo 203 – tai čia buvo ne vienam šokas“, – aiškino savivaldybės būsto nuomininkė Virginija.

Žmonės sako, gal būtų anuomet išsipirkę šiuos butus, bet jiems atsikrausčius to neleista, dabar leidžiama, bet daug kas jau nebeišgali. O nuomos kaina auga rekordiniais tempais:

„Kilpą ant kaklo ir pradėjo smaugti“, – tikino savivaldybės būsto nuomininkas Saulius.

Savivaldybė aiškina, kad kitaip elgtis negali

Kauno valdžios atstovai teisinasi, esą savivaldybės būstų nuoma priklauso nuo bendros situacijose nuomos rinkoje, o kainą skaičiuoja vadovaudamiesi įstatymais ir Vyriausybės nustatyta metodika.

„Priklauso nuo vietovės koeficiento, būsto statybos metro kainos, nuo buto aprūpinimo patogumais, nuo namo statybos metų“, – aiškino Kauno savivaldybės Būsto valdymo poskyrio vedėja Jurgita Vasiliauskienė.

Anot valdininkų, jei elgtųsi kitaip, pažeistų įstatymus.

„Savivaldybė žingsnių daryti negali, nes vadovaujasi teisės aktais“, – aiškino Kauno savivaldybės Būsto valdymo poskyrio vedėja J. Vasiliauskienė.

Neapsikentę tokios situacijos dalis kitame rajone gyvenančių žmonių kreipėsi į teismą.

„Po poros metų vienas namas laimėjo, prisiteisė, laimėjo, atstatė 60 eurų 2 kambarių butui – kokia ir buvo nuoma“, – pasakojo savivaldybės būsto nuomininkė Gina.

Išsikovoti teisybę teisiniu keliu bandė ir Veverskio gyventojai.

„Didelė dalis gyventojų pinigų virtualiose piniginėse nebeturi, kurias valdo savivaldybės, ir jie priversti mokėti rinkos kainą iš savo asmeninių lėšų, nepaisant to, kad pinigai neindeksuoti, grąžinto buto vertė neperskaičiuota, tik nuomos kaina perskaičiuota“, – aiškino advokatė Edita Kairiūkštė.

Neturi nei savų namų, nei pinigų – teisybės ieškos teisme

Deja, teko nusvilti, tad dabar kauniečiai teisybės ieško Konstituciniame Teisme:

„Jų teisėti lūkesčiai pažeisti“, – sakė advokatė E. Kairiūkštė.

„Tikrai mums niekas nepasakė, kad kai baigsis popieriniai pinigai, kad mes turėsime išeiti į gatvę arba mokėti tokius pinigus. Buvo kalba, kad ir toliau mokėsim tokią nuomą, kokią valstybė garantavo“, – pasakojo savivaldybės būsto nuomininkė Gina.

Žmonės pasijuto įstatymo užribyje – neturi nei savų namų, nei pinigų.

„Atsiėmė šeimininkai, tai iš vienų butų išvarė, dabar ateitis, kad išvarys ir kitų butų“, – baiminasi savivaldybės būsto nuomininkė Virginija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bando kiek švelninti situaciją – rengia Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas.

„Jeigu žmogus ar šeima Lietuvoje neturi kito nuosavo būsto, savivaldybės būstas turėtų būti ne didesnis kaip 75 procentai rinkos nuomos kainos“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilkevič.

Šiems įstatymų pakeitimams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.