„Kaip tik šiandien buvo pateikti ir skaičiai, kad ES už energiją moka daugiau, bet daugiau energijos už tai negauna. Vien šiemet už tuos pačius naftos, dujų išteklius jau sumokėta per 100 milijardų eurų daugiau negu už tą patį vienetų skaičių būtų buvę sumokėta anksčiau“, – antradienį LRT televizijai sakė Dubiline besilankantis L. Savickas.

Pasak jo, tai rodo didelę Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pasaulinių energijos kainų svyravimų. Ministro teigimu, būtent kainodara, o ne fizinis energijos tiekimo saugumas buvo viena pagrindinių temų neformaliame ES energetikos ministrų susitikime, kuris vyko Airijos sostinėje.

„Akivaizdu, kad mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro ir, svarbiausia, pasaulinio kainų svyravimo yra didžiulė. Dėl to ir šiandienos susirinkimuose buvo skirta daugybė dėmesio būtent kainai ir infrastruktūros saugumo dedamajai“, – teigė ministras.

L. Savickas pažymėjo, kad aukštų energijos kainų poveikis Lietuvoje gali būti juntamas ir artėjant šildymo sezonui. Jo teigimu, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiuo metu numato tris šildymo kainų scenarijus – baziniame scenarijuje kainos galėtų augti kiek daugiau nei 7 proc., tikėtinu atveju – daugiau nei 13 proc., o pesimistiniu – daugiau nei 20 procentų.

Ministras tikino, kad siekiant išvengti didžiausio kainų šuolio jau imamasi priemonių didinti biokuro pasiūlą. Pasak jo, sprendimai, suderinti su Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija, turėtų maždaug trečdaliu padidinti biokuro žaliavos tiekimą rinkai, palyginti su praėjusiu sezonu.

„Tai, tikimės, turėtų reikšmingą įtaką toms prognozėms, kurios rodo labai didelį kainų šuoliavimą“, – sakė L. Savickas.

Kartu ministras pabrėžė, kad biokuro kainų problema nėra būdinga vien Lietuvai – įtemptą situaciją, pasak jo, mato ir Latvija bei Lenkija. Todėl, be pasiūlos didinimo, svarstomi tiksliniai biokuro aukcionai, geresnė mažesnių gamintojų prieiga aukcionų ir paprastesnės galimybės įsivežti žaliavą iš kitų šalių.

L. Savickas taip pat teigė, kad Lietuva siekia mažinti priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio ir diversifikuoti dujų tiekimą. Jis priminė, kad Lietuva yra sudariusi ilgalaikio dujų tiekimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą, pagal kurį nuo kitų metų šildymo sezono JAV dujos turėtų užtikrinti apie 40 proc. buitinių vartotojų poreikio.

Ministro teigimu, sutartyje numatytas „Henry Hub“ kainodaros principas turėtų padėti valdyti kainų riziką, nors galutinė dujų kaina nėra fiksuota.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius anksčiau prognozavo, kad šildymas artėjančią žiemą gali brangti 15–20 proc., tačiau galutinę kainą lems kuro kainos ir oro sąlygos.

VERT tuo metu teigė, kad aiškesnė biokuro kainų kryptis šiam šildymo sezonui paaiškės tik lapkričio pabaigoje, kai bus žinomi žaliavos aukcionų rezultatai.

Kaip skelbė ELTA, Seimo konservatorius Arvydas Anušauskas registravo įstatymo projektą, siūlantį grąžinti lengvatinį 9 proc. PVM mokestį šildymui. Parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas tam griežtai nepritarė, teigdamas, jog valstybė neturi pinigų.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu sakė, kad lengvatinis PVM šildymui buvo per daug bendra priemonė, kuria naudojosi ir tie gyventojai, kuriems šildymo kaštai nekelia jokio spaudimo. Ministro pirmininko teigimu, šildymo kainų lengvata nebus sugrąžinama.

LEA sausį skelbė, kad nuo metų pradžios PVM tarifą padidinus nuo 9 iki 21 proc., šildymo sąskaita vidutiniškai išaugo apie 5 eurus renovuotuose ir apie 10 eurų nerenovuotuose daugiabučiuose. 

Agentūros duomenimis, rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 8,07 cento už kilovatvalandę (be PVM), kai prieš metus buvo 6,33 centų už kilovatvalandę (kWh).