Rusijos Federacijos keliami griežti reikalavimai Lietuvos pienininkams verčia keisti ir mūsų šalies pieno kokybės tyrimų tvarką.
Dar vasarą Rusijos tikrintojai iš Lietuvos į jų šalį įvežamuose pieno produktuose - varškėje, grietinėje, svieste - aptiko antibiotiko tetraciklino pėdsakų. Tuomet buvo skaudžiai kirsta pieno perdirbėjams - Rusija uždraudė jiems laikinai eskportuoti produkciją. Ir tik neseniai šis draudimas buvo atšauktas. Planuojama, kad naujosios pieno kontrolės taisyklės bus pradėtos taikyti nuo gruodžio arba sausio mėnesio.
Iš viso Lietuvoje yra registruota 109 tūkst. karvių laikytojų, kurie turi 378 tūkst. karvių. Tačiau aktyvių pieno gamintojų tėra tik 41 tūkst. (290 tūkst. karvių, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Pakutiniu metu Lietuvoje vis dažniau kalbama apie žaliavinio pieno kokybę. Lietuvos kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių maisto produktų eksportas yra suvaržytas Rusijos Federacijos keliamaų reikalavimų.
Rusijai sugriežtinus lietuviškų pieno produktų tyrimų kontrolę, bus keičiama pieno kokybės (inhibitorinių medžiagų, somatinių ląstelių) tyrimo tvarka ir Lietuvoje.
ŽŪM specialistai jau yra parengę Pieno supirkimo taisyklių keitimo projektą, kuriam jau pritarė Pieno taryba. Planuojama, kad naujosios taisyklių nuostatos įsigalios nuo gruodžio arba sausio mėnesio, nes būtinas tam tikras laikas pasiruošti jas įgyvendinti.
Žaliavinio pieno kokybę tikrina valstybės įmonė „Pieno tyrimai“, kuri yra akredituota nešališka pieno tyrimų laboratorija. Per mėnesį čia ištiriama beveik 0,5 mln. mėginių, o per metus – daugiau kaip 6 mln.
Nuo 1996 metų „Pieno tyrimai“ dalyvauja Prancūzijos centrinės laboratorijos C.E.C.A LAIT organizuojamuose tarptautiniuose palyginamuosiuose testuose ir pagal atliekamų tyrimų tikslumą per dešimtmetį įsitvirtino pirmajame geriausių Europos laboratorijų penketuke.
Įmonės direktoriaus Sauliaus Savickio teigimu, tyrimų sistema turi veikti taip, kad ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai būtų suinteresuoti gerinti pieno kokybę ir neliktų prielaidų apgavystėms, informuoja ŽŪM.
"Pieno tyrimų" vadovas apgailestavo, kad mažos pieno supirkimo kainos neskatina ūkininkų skirti reikiamo dėmesio bandos priežiūrai, o gydomų karvių pieno neparduoti.
"Inhibitorinės medžiagos (o iš jų ypač tetraciklinas) yra pagrindinis rodiklis Rusijai, todėl būtina garantuoti, kad jomis užterštas pienas nepatektų į perdirbimą", - nurodė S.Savickis.
„Pieno tyrimų“ duomenimis, pieno mėginių, kuriuose randama inhibitorinių medžiagų, padaugėjo, bet padaugėjo ir atliekamų tyrimų skaičius.
Pagal naująją pieno supirkimo tvarką siūloma įteisinti nuoskaitas gamintojui, priklausomai nuo to, kiek kartų jo parduotame piene rasta inhibitorinių medžiagų.
Tyrimais patvirtinus, dėl kieno kaltės pienovežio cisternos piene rasta inhibitorinių medžiagų ir jis tapo netinkamas perdirbti, kaltininkas privalės atlyginti nuostolius, o pienas turės būti viešai sunaikintas ne perdirbimo įmonės teritorijoje pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą tvarką.
Vadovaujantis nauja tvarka, didesnis dėmesys bus skirtas tiems gamintojams, kurių tiekiamame piene dažnai aptinkama inhibitorinių medžiagų likučių. Tokie ūkiai bus kontroliuojami dažniau, o jų tiekiamas pienas tiriamas ne tris, o šešis kartus per mėnesį tris mėnesius iš eilės.
Beje, ne visada pieno gamintojai kaltinami pagrįstai dėl nekokybiško pieno, nes bet kokių būdų žaliavai atpiginti ieško ir patys perdirbėjai. Kaip pranešama, būtent pieno perdirbėjai turi visus svertus pieno kokybei kontroliuoti, tačiau to tinkamai nepadaro. "Ilgoje pieno supirkimo ir transportavimo grandinėje tikrai pasitaiko spragų", - nurodė "Pieno tyrimų" vadovas S.Savickis.
