Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo po to, kai antradienį apie įvedamas kainų „lubas“ šalių degalinėse pranešė Vengrija ir Kroatija.
„Tai (kuro kainų lubų įvedimas – ELTA) gali būti viena iš priemonių, bet turime tą labai aiškiai apsvarstyti, pažiūrėti biudžeto galimybes ir surasti būdų, kaip galėtume amortizuoti kuro kainų kilimą“, – Seime žurnalistams antradienį sakė premjerė.
Anot jos, labai aktyvi diskusija dėl naftos rezervo atsargų „išleidimo“ į rinką vyksta Europos Sąjungos (ES) lygiu.
„Labai laukčiau sprendimų Europos lygmeniu, nes jie yra būtini suvaldant kuro kainas“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.
Ji taip pat tikino Finansų ministerijai pavedusi parengti kelias alternatyvas kovai su augančiomis degalų kainomis, tad kol kas nenorėjo įvardinti, ar viena iš jų galėtų būti tokių rezervų panaudojimas trumpuoju laikotarpiu.
„Labai svarbus klausimas, tikrai manome, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose duoda savo žymą ir čia, Lietuvoje, kuro kainos turi tiesioginį ryšį su namų ūkių ekonominiais pajėgumais“, – teigė I. Ruginienė.
Naftos kainų šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV pradėjo atakas prieš Iraną. Ši šalis atsako kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.
Skelbta, jog apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.
K. Vaitiekūnas: blogas ir netoliaregiškas sprendimas
Premjerei Ingai Ruginienei teigiant, kad degalų kainų lubos galėtų būti viena iš priemonių sumažinti kuro kainų augimą, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad toks sprendimas būtų blogas ir netoliaregiškas.
„Kokios gali būti kainų lubos laisvoje rinkoje? Kaina kyla pasaulinėse rinkose, yra kuro gamintojai, kurie turi uždirbti (pelno – BNS) maržą, kuro pardavėjai, tai kokios čia lubos gali būti? Jeigu valstybė subsidijuos šitą (kainų augimą – BNS), tai tada galima, bet tai yra labai trumpalaikis sprendimas ir netoliaregiškas. Tai būtų labai blogas sprendimas“, – antradienį Briuselyje žurnalistams sakė finansų ministras.
Reaguodamos į karo Irane sukeltas naftos kainas, Vengrijos ir Kroatijos vyriausybės pirmadienį pranešė nuo antradienio nustatančios kainų „lubas“ degalinėms.
K. Vaitiekūnas pabrėžė, kad situacija naftos rinkoje greitai keičiasi ir nereikėtų skubėti su sprendimais.
„Visų pirma nereikia skubėti. Dabar jau nafta yra šiek tiek atpigusi nuo to pasiekto piko. Išties ta kaina labai dinamiška ir labai greitai keičiasi. Skubėti su tokiais sprendimais nereikėtų“, – kalbėjo ministras.
Vengrija įvedė kainų lubas
Vengrijoje valstybė imasi priemonių prieš degalų brangimą dėl Irano karo. Nuo antradienio 95 markės benzinas čia negali kainuoti brangiau nei 595 forintai (1,51 euro) už litrą, o dyzelinas – 615 forintų. Atitinkamas Vengrijos premjero Viktoro Orbano potvarkis pirmadienio vakarą paskelbtas oficialiame leidinyje.
Maksimali degalų kainos riba negalios automobiliams su užsienietiškais valstybiniais numeriais. Atostogautojai iš užsienio, keliaujantieji verslo reikalais ir užsienio autobusų bei sunkvežimių vairuotojai Vengrijos degalinėse ir toliau turės už degalus mokėti rinkos kainomis, kurias nustato degalinių operatoriai. Dėl Irano karo kainos per praėjusias 10 dienų smarkiai išaugo.
Naujienų agentūros AFP teigimu, kainų lubas taip pat nustatė Kroatija, Pietų Korėja ir Tailandas.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.
Tuo metu benzinas šalies degalinėse pabrango 10 centrų, o dyzelinas – 34 centais.
Brent naftos vidutinė kaina nagrinėjamą savaitę siekė 83,7 JAV dolerių už barelį – buvo 17,4 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 71,3 JAV dolerių už barelį.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 4–20 doleriais už barelį didesnės, nei buvo prognozuojama prieš savaitę.
