Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 670 eurų, o vidutinis atlyginimas į rankas 1450 eurų. Tad pensijos sudaro vidutiniškai 45 procentus vidutinės algos. Kad pensija siektų bent 60 procentų vidutinio atlyginimo, ji šiuo metu turėtų būti 200 eurų didesnė ir siekti 870 eurus.
Pakelti pensijas iki tokio 60 procentų algų dydžio per artimiausius 4 metus tikslą išsikėlė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė
„Pensininkai jaustųsi, kad gauna oresnę pensiją. Žingsnis eis kartu ne tik kalbant apie pirmą pakopą, bet ir kitais metais inicijuosime diskusiją dėl profesinių fondų“, – sakė ministrė.
Stebina net socialdemokratus
Tokie politikės užmojai stebina net ją remiančius socialdemokratus ir kai kuriuos ekonomistus.
„2-3 procentus galim kalbėti, bet esminis pakeitimas galimas tik įjungus į sistemą darbdavių įmokas“, – kalbėjo Algirdas Sysas.
„Pasiekiamas, bet sunkiomis pastangomis. Demografinė situacija tokia, kad mažėja mokančių“, – antrino ekonomistas Teodoras Medaiskis.
Reformuojant antrąją pensijų pakopą ministrė svarstė nustoti mokėti valstybės skatinamąsias įmokas iš biudžeto į kaupiančiųjų sąskaitas, kurių bendra suma per metus sudaro apie 300 milijonų eurų ir šiuos pinigus skirti „Sodros“ senatvės pensijoms didinti, kad jos didėtų sparčiau nei auga algos.
Visgi šias skatinamąsias įmokas siūlo dar palikti, Lietuvos bankui ir Privačių pensijų fondų valdytojams reikalaujant nesužlugdyti antrosios pakopos.
„Pasitraukimas priklausys nuo fondų rezultatų. Dabar auksinis laikas fondams įtikinti žmones, kad dirba puikiai, grąža didelė ir verta kaupti antroje pakopoje“, – sakė I. Ruginienė.
Valdantieji žada balsuoti už pakeitimus
Ministrei nusprendus palikti valstybės įmokas į privačius pensijų fondus, socialdemokratas A. Sysas su tuo nesutinka ir prašys dėl to balsuoti Seimą.
„Jei šitą sumą išdalini iš šios dienos pensininkų, kiekvienas galėtų kas mėnesį gauti 33-35 eurais daugiau. Per metus virš 300 eurų žmonės pajaustų“, – skaičiavo parlamentaras.
Valdantieji šį mėnesį planuoja balsuoti dėl antrosios pensijų pakopos pakeitimų, kurie be kita ko panaikintų automatinį įtraukimą į sistemą ir leistų nusivylusiems dalyviams per artimiausius dvejus metus iš jos pasitraukti, kartu atsiimant bent dalį sukauptų lėšų.
„Mes vienareikšmiškai esame už. Ką sutarę, tą sutarę, pagrindiniai pakeitimai yra praėję, didelių ginčų ar aiškinimosi nebėra“, – tikino „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Už didesnį lankstumą yra didžioji frakcijos dalis, bet su rimta priežiūra ir pastanga, kad išsprendus lankstumo klausimą, turime spręsti ir visų ateities pensininkų didesnes pensijas“, – kalbėjo demokratas Linas Kukuraitis.
Tačiau pensijų fondų valdytojai, verslo organizacijos ir dešinioji Seimo opozicijos dalis pasisako prieš antrosios pensijų pakopos reformą. Štai konservatoriai ministrę Seime išsikvietė pasiaiškinti.
Vis dar laukia mokslininkų išvadų
Dešiniųjų parlamentarų reikalavimu Seimas dar dešimt dienų lauks aukštųjų mokyklų mokslininkų išvadų, kaip antrosios pakopos reforma paveiks būsimas lietuvių pensijas.
„Pasitraukimas gali būti labai didelis iš antrosios pakopos. Tai nėra gerai, tai dalis, kuri didintų ateities pensijas. Daugelis žmonių tokiomis aplinkybėmis, tokiame nuomonės formavime gali pasitraukti neprotingai“, – įsitikinęs ekonomistas T. Medaiskis.
Ministrė tokius dešiniųjų opozicijos politikų veiksmus vadina reformos vilkinimu, tačiau valdantieji ir toliau demonstruoja pasiryžimą reformą priimti jei ne vasarą, tai bent rudenį, kad jau nuo Naujųjų metų nepatenkinti privačiu kaupimu pensijoms lietuviai galėtų jo atsisakyti.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
