Paramos priemonės, susijusios su miškais, yra numatytos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.
Miškai yra vienas iš svarbiausių Lietuvos gamtinių turtų, todėl jame ir numatyta skirti paramą miškų veisimui, atkūrimui ir plėtrai pagal tris paramos priemones, susijusias su miškais: „Miško veisimas ir atkūrimas“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Jaunuolynų ugdymas“. Tačiau kol kas šių kvietimų datos dar nėra paskelbtos.
Kas ir kiek paramos gali gauti?
Dabar paraiškas galima teikti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Miško veisimas“. Prašyti paramos pagal šią veiklos sritį galima iki lapkričio 17 d.
Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, taip pat savivaldybės, kurios mišku planuojamą apželdinti žemę valdo patikėjimo teise.
Pagal šią veiklos sritį vienkartine įveisimo išmoka, kuri svyruoja nuo 1 370 iki 3 796 Eur/ha, remiamas miško veisimas.
Taip pat įveisto, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeisto miško atsodinimas, už kurį mokama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui. O štai už įveisto miško priežiūrą, apsaugą ir ugdymą 12 metų kasmet mokama kompensacinė išmoka nuo 171 iki 453 Eur/ha. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta daugiau kaip 10 mln. eurų paramos lėšų.
Naudingi specialistų patarimai
Specialistai pataria, kad dar prieš kreipiantis paramos miško veisimui svarbu žinoti kai kuriuos svarbius dalykus. Tai padės išvengti klaidų, kurios ne tik gali pridaryti rūpesčių, bet ir turėti finansinių pasekmių.
Tad pirmiausia verta pasikonsultuoti su miškininkystės ir kitais specialistais ir išsiaiškinti, ar jums nuosavybės teise priklausančioje žemėje apskritai galima veisti mišką, kokius medžius ten galima sodinti ir pan.
Nuo ko reikėtų pradėti planuojant veisti mišką ir kaip išvengti klaidų, kalbėjomės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Miškininkystės paslaugų biuro vadove Vita Ivaškevičiene. Ji nurodė 5 svarbiausiu žingsnius, ką reikia padaryti.
1 žingsnis: gauti leidimą
Jei nusprendėte savo žemės ūkio paskirties žemę panaudoti miško veisimui, pirmiausia jums reikėtų kreiptis į artimiausią Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, kad gautumėte šios institucijos leidimą (oficialiai jis vadinasi sprendimu) miškui veisti.
Šis sprendimas išduodamas vadovaujantis bendruoju teritorijos planu ir specialiosiomis sąlygomis.
Atsižvelgiama, ar per jūsų sklypą eina elektros linijos, ar jame yra melioracijos grioviai, melioracijos vamzdžiai ir kiti įrenginiai. Nacionalinės žemės tarnybos išduotame sprendime taip pat būna žemės sklypo planas,kuriame nurodomos leidžiamo įveisti miško ribos.
2 žingsnis: parengti projektą
Gavus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, leidžiantį veisti mišką, reikia žengti antrą žingsnį –kreiptis į miškininkystės specialistą dėl miško želdinimo ir žėlimo projekto parengimo.
„Žemės savininkas paprastai turi pageidavimų, kokias medžio rūšis norėtų sodinti, bet ne visada tie norai gali būti įgyvendinti. Miškininkystės specialistas, apžiūrėjęs sklypą, kuriame bus įveisiamas miškas, įvertina ir suprojektuoja, kokias medžių rūšis toje vietoje galima sodinti.
Atsižvelgiama į augavietę (t. y. dirvožemio savybes: derlingumą, drėgnumą ir t. t.), reljefą, taip pat į tai, kas auga aplinkui. Miško želdinimo ir žėlimo projektas rengiamas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais“, – pasakoja LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro vadovė.
Parengtą miško želdinimo ir žėlimo projektą būtina suderinti su Valstybine miškų tarnyba. Šios tarnybos darbuotojai atvyksta patikrinti, ar projektas atitinka vietos sąlygas,ar veisiamo miško ploto lūžio kampai pažymėti stulpeliais ir atitinka brėžinį. Jei viskas yra gerai, jį patvirtina.
3 žingsnis: suplanuoti darbus
„Svarbu ne tik vadovautis parengtu miško želdinimo ir žėlimo projektu, bet ir gerai suplanuoti darbus“, – sako V. Ivaškevičienė.
Ruduo yra geriausias laikas paruošti dirvą, užsisakyti sodmenis, kad pavasarį galėtumėte sodinti mišką. Tinkamiausias laikas medžiams sodinti dažniausiai būna kovo pabaiga – gegužės mėnuo, kai jau išėjęs pašalas ir dirva dar drėgna.
„Svarbu, kad nebebūtų stiprių šalnų, kurios galėtų pakenkti sodinukų šaknims. Sodinama iki išsprogstant medžių pumpurams. Sodinukus, turinčius uždarą šaknų sistemą, galima sodinti ir šiek tiek vėliau“, – pataria V. Ivaškevičienė.
4 žingsnis: įsigyti sodmenis
Labai svarbu, kad sodmenys būtų kokybiški. Pvz., kad matytųsi žali eglės spygliai, kad būtų tiesus ir nepažeistas sodinuko kamienas, kad šaknys būtų neišdžiūvusios, kad sodmenys nebūtų apipeliję.
„Taip pat svarbu, kad būtų sodinamos vietinės medžių rūšys ir jos turėtų kilmės sertifikatus. Kiekviena medžių rūšis turi savo kilmės rajonus. Jūs negalite sodmenis užsisakyti ir pirkti iš bet kurio medelyno.
Medžių kilmės rajonai būna nurodyti miško želdinimo ir žėlimo projekte, tai tuose medelynuose ir galima užsisakyti sodmenis. Geriau užsisakyti rudenį, kad jums jų nepritrūktų ir pasodintumėte tiek, kiek reikia“, – pataria LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro vadovė.
Projekte taip pat būna nurodyta, kiek ir kokios rūšies sodmenų, kokiais atstumais sodinti. Labai svarbu projektu ir vadovautis, nes nuo to priklauso medžių augimo sąlygos ir miško kokybė.
5 žingsnis: pasodinti mišką
Vadovaujantis paramos įgyvendinimo taisyklėmis veisiant mišką galima samdytis specializuotą įmonę arba sodinti patiems. Jei mišką sodinate patys, transportuojant sodmenis nepažeiskite jų mechaniškai, nekratykite, kad liktų kuo daugiau žemių ir saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, kad neišdžiūtų šaknys. Taip pat miškasodžio metu sodmenis laikykite maišuose ar krepšiuose pavėsyje. Jei sodinukų šaknys per ilgos, jas reikia patrumpinti, bet ne daugiau 1/3 jų ilgio.
„Medis turi būti pasodintas teisingai, nes nuo pasodinimo kokybės priklauso medelio išgyvenimas. Reikia iškasti tinkamo dydžio duobę, sodinuko šaknys negali būti užlenktos į viršų, užbertos žemės apie pasodintą medelį turi būti gerai suspaustos – tai galima padaryti tiesiog priminant batų kulnais“, – naudingas patarimais dalijasi V. Ivaškevičienė.
Pasak jos, patikrinti, ar gerai pasodintas medelis, galima paprastai. Paimkite už viršutinio pumpuro ir timptelėkite į viršų. Jei sodinukas neišsitraukia, tai medelis pasodintas gerai.
Ką dar svarbu žinoti?
LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro vadovė sako, kad svarbu žinoti, kad darbai vien miško pasodinimu nesibaigia. Savininkas turi mišką ir tinkamai prižiūrėti. Pvz., kad pasodintų medžių nestelbtų žoliniai augalai, reikia apie medelius juos pašalinti ar nušienauti. Taip pat reikia prižiūrėti, kad įveisto miško nestelbtų krūmai ar kitos nepageidaujamos medžių rūšys.
„Jeigu sodinamos spygliuočių medžių rūšys, reikia rudenį medelius tepti repelentais, kad žiemą jų nenugraužtų ir nenuskabytų pumpurų kanopiniai žvėrys. Jei, pvz., sodinami ąžuoliukai, jiems reikės individualių apsaugų arba turėsite visą įveistą mišką aptverti tvora, kad gyvūnai nepažeistų“, – pasakoja V. Ivaškevičienė.
Visos priemonės, ką reikėtų daryti prižiūrint mišką, būna nurodytos miško želdinimo ir žėlimo projekte.
„Reikėtų nepamiršti, kad jūs turite užauginti mišką, atsparų klimato pokyčiams, nes klimatas šiltėja ir daugėja audrų. Todėl reikia laiku vykdyti jaunuolyno ugdymo kirtimus. Labai svarbu sudaryti medeliams tinkamas sąlygas augti, kad miškas būtų kokybiškas, produktyvus ir atsparus. Nuo to priklausys ir jūsų miško teikiama socialinė ar ekonominė nauda ateityje“, – sako V. Ivaškevičienė.
O gali atsitikti ir priešingai. Pvz., jei patikrinimus atliekančios valstybės institucijos nustatys, kad įveistas miškas žuvo, savininkui gali tekti iš savo lėšų atsodinti tą mišką. Miškui žuvus dėl nepriežiūros reikia sugrąžinti ir išmokėtą paramą.
