Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie nustatyta 2500 eurų sumą, kurią peržengę gyventojai norėdami toliau tęsti pardavimus turi registruoti individualią veiklą ir mokėti mokesčius.
Uždirba daugiau nei iki 150 eurų per mėnesį
Portalo tv3.lt portalo skaitytoja Giedrė pasakojo, kad pardavinėdama savo daiktus per mėnesį užsidirba iki 150 eurų.
„Naudojuosi „Vinted“ programėle, per ją galima pardavinėti beveik viską – nuo drabužių ir batų iki indų ar vaikiškų žaislų. Prieš metus susitvarkiusi namus atrinkau kelis maišus drabužių, batų ir knygų. Iš pradžių ketinau šiuos daiktus atiduoti, tačiau kažkas pasiūlė pabandyti parduoti.
Taip ir padariau, nufotografavau, paruošiau aprašymus ir viską sukėliau į programėlę. Jau tą pačią dieną pardaviau porą rūbų. Taip mėnesio pabaigoje už parduotus drabužius ir knygas programėlėje susikaupė beveik 100 eurų suma“, – pasakojo moteris.
Ji pasakojo, kad uždirbtų pinigų netaupė, o išleido.
„Sukauptą sumą galima išsimokėti sau į sąskaitą arba toje pačioje programėlėje išleisti perkant kitus daiktus. Pinigus išleidau knygoms ir naujo sezono drabužiams. Dabar turiu net taisyklę: kol nieko neparduotu ir neuždirbu, tol nieko ir neperku.
O uždarbis kiekvieną mėnesį būna skirtingas. Daugiausiai kažkada esu uždirbusi 150 eurų, tačiau buvo mėnesių, kai uždirbau ir 20 eurų ar 30 eurų. Ne visada turiu laiko į paskyrą nufotografuoti ir įkelti naujų drabužių ar kitų daiktų“, – sakė Giedrė.
Anot moters, parduodant savo daiktus galima ne tik susitvarkyti namus, bet ir užsidirbti.
„Tikrai turime daug nereikalingų daiktų. Todėl verčiau juos parduoti. Po to net nebesinori vėl tiek daug pirkti ir apsikrauti. Be to, taip galima ir užsidirbti. Kartais net sunku patikėti, kad mums daiktai atrodo beverčiai, o kitiems – priešingai, žmonės yra pasiryžę už juos sumokėti“, – patarė moteris.
Dar jį siūlė neįkainoti savo daiktų per brangiai.
„Savo daiktus parduodu vos už kelis eurus, taip daug greičiau sulaukiu pirkėjų. Be to, galima derėtis tiek perkant, tiek parduodant“, – pasakojo Giedrė.
Ieško papildomo uždarbio
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau patogių naudotų daiktų pardavimo, mainų platformų, socialiniuose tinkluose kuriasi bendruomenės, kurių tikslas – pasidalinti naudotais daiktais.
„Manau, ši tendencija tik stiprės ir dėl mūsų vis augančio sąmoningumo, ir dėl norma ateityje tapsiančio atsakingo, tausojančio vartojimo“, – teigė finansų specialistė.
Prieš kurį laiką atliktas „Swedbank“ tyrimas parodė, kad daugiausiai gyventojai perka dėvėtus drabužius, o rečiausiai – garso, vaizdo, buitinę techniką.
Per pastaruosius kelis metus gerokai išaugo dėvėtus drabužius parduodančių žmonių skaičius. Gyventojai dažniau atlieka spintos „reviziją“, atrenka nebenaudojamus daiktus bei drabužius, kuriuos lengvai ir patogiai parduoda internetu.
Didžioji dalis gyventojų sakė, kad pirkti ar mainytis naudotais daiktais labiausiai verta dėl finansinio sumanumo – perkant ar gaunant dovanų panaudotą daiktą galima nemažai sutaupyti.
Taupo ir savo, ir gamtos resursus
„Vinted“ atstovai tikino, kad panašios platformos iš tiesų gali būti geros vietos, padedančios žmonėms sušvelninti infliacijos poveikį savo piniginėms – parduodant daiktus, kurių jiems nebereikia, arba ieškant ekonomiškesnių būdų įsigyti reikalingų daiktų.
„Pastebime sezoninius elgesio modelius. Vasaros mėnesiais nariai siūlo kiek mažiau daiktų, o atėjus rudeniui – vėl šiek tiek daugiau. Negalime to susieti su konkrečiais motyvais, bet, žinoma, gali būti, kad dėl grįžimo į darbus ar mokyklas bei sezoninių orų pokyčių, bendruomenės nariai iš naujo įvertina savo spintų turinį, parduoda daiktus, kurių jau kurį laiką nedėvėjo, arba įsigyja ką nors naujo.
Mūsų narius motyvuoja tiek finansinės paskatos (taupymas perkant ar papildomos pajamos parduodant) bei aplinkosauginiai klausimai. Neseniai pristatyta poveikio klimatui ataskaita atskleidė, kad apie pusė pirkėjų (47 proc.) platformą naudoja dėl įperkamumo, o 20 proc. nurodė, kad juos motyvuoja aplinkosauginiai ir socialiniai klausimai“, – komentavo platformos atstovai.
Jie skaičiavo, kad didesnė nei 80 mln. registruotų platformos narių bendruomenė pernai į platformą įkėlė daugiau nei 800 mln. daiktų.
„Jie daugiausia dėmesio skyrė moteriškiems daiktams – tai populiariausia prekių kategorija. Nuo jos nedaug atsiliko vyrai ir vaikai. Analizuojant kokio tipo daiktai buvo populiariausi skirtingose kategorijose, paaiškėjo, kad vyrai ir moterys dažniausiai ieškojo liemenių, o vaikams – lietpalčių komplektų. Namų kategorijoje lyderiavo stalo įrankiai, gyvūnų – draskyklės katėms, o pramogų – žaidimų konsolės“, – vardijo platformos atstovai.
Kada reikia mokėti mokesčius?
VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius komentavo, kad tais atvejais, kai gyventojai pardavinėja savo asmeninius daiktus (pvz., nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius ir pan.), tai jie individualios veiklos registruoti ar įsigyti verslo liudijimo neprivalo.
„Mokesčių mokėti nereikia, jei gautas pelnas, kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo, per metus nesiekia 2500 eurų.
Tačiau jeigu gautas pelnas iš nereikalingų daiktų pardavimo viršija šią ribą, apmokestinama tik 2500 eurų viršijanti suma – nuo jos reikia sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) deklaruojat pajamas iki gegužės 1 d.“ – informavo VMI specialistas.
Tačiau kada reikalingas individualios veiklos pažymėjimas, o kada verslo liudijimas?
„Kai gyventojas skelbia apie savo veiklą internete, socialiniuose tinkluose ar kitose platformose, ir perparduoda, gamina ir parduoda produktus, teikia nuolatinio pobūdžio paslaugas komerciniais tikslais siekdamas ekonominės naudos, tokia tęstinė veikla laikoma individualia veikla ir priklausomai nuo jos pobūdžio gyventojas turi įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba įsigyti verslo liudijimą.
Elektroninė prekyba, prekių perpardavimas įsigijus prekybos verslo liudijimą negalima, tačiau, įsigijus atitinkamos rūšies gamybos verslo liudijimą, nėra draudžiama pagamintus gaminius parduoti elektroniniu būdu“, – komentavo R. Puncevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad jeigu tam tikrų paslaugų teikimui gyventojas yra įsigijęs verslo liudijimą, tai šias paslaugas jis gali teikti tiek „gyvai“, tiek internetu, neregistruodamas individualios veiklos pagal pažymą.
Pavyzdžiui, verslo liudijimą „Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla“ įsigijęs gyventojas gali mokymus vesti ir internetu.
