2002-2007 m. dvigubai išaugo aukštosiose mokyklose paruoštų specialistų skaičius, o profesinėse mokyklose rengiamų specialistų skaičius žymiai sumažėjo.
Padėčiai taisyti Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo sudaryti teisines sąlygas patiems verslininkams prisidėti prie profesinių mokyklų mokymo bazių atnaujinimo, programų rengimo, leisti verslui investuoti į veiklos vystymą, dalyvauti profesinių mokyklų valdyme.
Šalies pramonės ir verslo įmonėms, dirbančios transporto, metalo apdirbimo, statybos, chemijos, paslaugų sektoriuose profesinį išsilavinimą turinčių specialistų trūksta labiausiai. Tačiau Ūkio ministerijos užsakymų atlikta darbo rinkos analizės studija rodo, kad profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose populiariausiomis tampa verslo, administravimo studijos.
Situacija darbo rinkoje įtempta - laisvų darbo vietų 2007 metų pabaigoje buvo 28,5 tūkstančio. Priminiam profesiniam mokymui šiemet numatyta išleisti 242 mln. litų šalies biudžeto lėšų.
Profesinėms mokyklos ruošia nepakankamą skaičių reikiamų kvalifikuotų specialistų bei neužtikrina absolventų pasirengimo įsilieti į darbo rinką.
Profesinis mokymas, skirtingai nei aukštojo mokslo studijos, kurios trunka 4 metus, paprastai trunka 2-3 metus. Jis yra trumpesnis dėl to, kad nemokoma bendrų dalykų, o studentai įgyja tik jų pasirinktai specialybei reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių. Baigusieji profesinį mokymą gali greičiau įsidarbinti ir pradėti gyventi savarankiškai.
Atrodo, kad profesinis mokymas iš tiesų yra trumpesnis, efektyvesnis, tiesesnis kelias į gerai apmokamą darbo rinką. Kodėl juo neinama?
