Didėjant nedarbui sukruto profesinio rengimo atstovai ir darbdaviai. Šie dar prieš gerus metus skambino varpais, kad trūksta kvalifikuotų darbininkų, o šiandien juos būriais atleidžia iš darbo.
Dabar, kai tiek smulkusis, tiek stambusis verslas išgyvena sunkius laikus, kai įmones vieną po kitos šluoja bankrotų viesulas, skaudi profesinio rengimo tema tampa dar jautresnė. Visos šalys sutaria, kad šiandien viena didžiausių problemų yra menka mokinių motyvacija. Mat į profesines mokyklas stoja tik tie, kurie vos baigia pagrindinį išsilavinimą suteikiantį mokslą. Nenorą mokytis šiose įstaigose lemia ir visuomenėje sukurti stereotipai, neva tie asmenys būtinai turi priklausyti socialiai pažeidžiamai visuomenės grupei, be saiko vartoja alkoholį ir pan.
Darbdavių nuomone, norint kelti jaunuolių motyvaciją mokytis profesinėje mokykloje, reikėtų kurti kolegijas ne tik didmiesčiuose, bet ir mažuose miesteliuose. UAB koncerno „Achemos grupė“ Personalo departamento direktoriaus dr. Eugenijaus Nazelskio teigimu, kolegijos turėtų būti steigiamos šalies rajonuose tam, kad baigę profesines mokyklas jaunuoliai turėtų motyvą likti gimtajame krašte ir siekti geresnio išsimokslinimo.
Tai patvirtino ir eksperimentine tvarka profesinės mokyklos bazėje steigtas Vilniaus technikos kolegijos filialas. „Keista, kad toks svarbus ir stambus pramonės centras kaip Jonava neturėjo aukštesnio kvalifikacinio lygio įstaigos. Kai buvo įsteigtas minėtos kolegijos filialas, pastebėjome, jog čia padaugėjo įvairias profesijas pasirinkusių jaunuolių, nes jie matė galimybę toliau lavintis. Tačiau svarbiausia - sugebėjome regione išlaikyti žmones. Daugiametė praktika rodo, kad jaunuolių, išvažiavusių studijuoti į didžiuosius miestus, net traktoriais atgal nepartempsi. Jie mieliau renkasi bet kokius pasitaikančius darbus, kad tik liktų Vilniuje ar Kaune“, - kalbėjo E.Nazelskis. Jo nuomone, itin svarbu, jog profesinę mokyklą baigęs jaunuolis ne tik tvirtai, oriai jaustųsi, bet ir galėtų pragyventi iš atlyginimo.
Mokėti nori ne visi
Anksčiau bendrovės turėjo galimybę priimti praktikantą ir mokėti jam bent jau minimalų darbo užmokestį. Tačiau šiuo metu situacija sparčiai keičiasi, todėl ne visos įmonės išgali mokėti praktikantams, be to, ne kiekviena ir sutinka jiems skirti algą. Taip pat neaišku, ar toliau bus mokama praktikos vadovams, kurie iki šiol gaudavo užmokestį iš ES paramos pinigų. Mat jiems pasibaigus įmonės nebenori tam leisti savų lėšų. Tačiau darbdaviai pripažįsta, kad ši priemonė buvo veiksminga, todėl ją būtina tęsti šalies mastu.
Kita vertus, darbdaviai kratosi praktikantų ar ką tik profesines mokyklas baigusių jaunuolių, nes negali jų iš karto leisti prie darbo įrenginių. Jie dar turi išklausyti begalę įvairių kursų, gauti darbo saugos ir kitus sertifikatus, kad galėtų dirbti savarankiškai.
E.Nazelskio siūlymu, būtų labai naudinga skirti praktiką į dvi dalis. Per pirmą jos dalį moksleiviai, pavyzdžiui, būsimi šaltkalviai ar suvirintojai, mokytųsi įmonėje, išsilaikytų egzaminus ir gautų visus reikiamus pažymėjimus. Paskui jie galėtų atlikti antrą praktikos dalį ir savarankiškai dirbti. E.Nazelskio nuomone, taip būtų išspręstas ir finansavimo klausimas - praktikantai uždirbtų tiek, kiek padarytų.
Kolegijos - ne tik didmiesčiams
Virginija Milinavičienė, Jonavos politechnikos mokyklos direktorė, nesutinka su darbdavių teiginiais, jog profesinėje mokykloje išsilavinimą įgijusius jaunuolius darbovietėje reikia mokyti iš naujo. Pasak jos, daugelis šalies profesinių mokyklų pasinaudojo ES struktūrinių fondų parama ir atnaujino ne tik patalpas, bet ir mokymo bei mokymosi priemones. Profesinių mokyklų auklėtiniai turi galimybę praktiškai išbandyti modernią įrangą, tačiau, V.Milinavičienės nuomone, dažniausiai mokiniams pritrūksta motyvacijos apskritai mokytis. „Dabar visi baigę vidurines mokyklas veržiasi į universitetus ar kolegijas, tad ne paslaptis, kad į profesines mokyklas stoja tie, kuriems sunkiai sekėsi pagrindinėje mokykloje. Paprastai tokių mokinių elgesys būna komplikuotas, todėl su jais sunkiau dirbti. Vis dėlto nesutikčiau, kad profesiją įgijusius jaunuolius reikia permokyti. Per praktinius užsiėmimus jie turi puikią galimybę išbandyti modernią techniką“, - dėstė direktorė. V.Milinavičienė aiškino, kad profesinėje mokykloje mokiniams suteikiamos tik pagrindinės žinios, o saugos ir kitus savarankiškai dirbti reikalingus dokumentus jie turi įsigyti savomis lėšomis arba finansuojant darbdaviui. Tačiau pedagogė pripažino, jog buvę mokyklos auklėtiniai to daryti neskuba. Todėl ji labai pritarė idėjai organizuoti praktiką dviem etapais. „Tai sveikintinas pasiūlymas, nes tuos reikalingus pažymėjimus jaunuolis gaus atlikdamas pirmą praktiką ir likdamas dirbti toliau arba ieškodamas naujo darbo jau turės juos. Be to, tai puiki motyvacija atlikti ir antrą praktiką, nes už padarytą darbą bus mokamas atlyginimas, tad jis galės jaustis kaip visavertis darbuotojas“, - kalbėjo Jonavos politechnikos mokyklos direktorė.
Eglė Kapočiūtė
