„Ne, p. Darling, nėra jokio ideologinio mūšio. Tai, ką mes bandome sukurti, yra pragmatinis kapitalizmas.“
Iš prancūzų finansų ministrės Christine Lagarde atsakymo britų kancleriui.

Kol Europa ginčijasi kas tikresnis kapitalistas - anglosaksų liberalas ar pragmatinis kapitalistas (n-toji socialisto versija), amerikiečiai vis dar bando atsikratyti savo rizikingų paskolų aruodų. Blogos paskolos pasiekė tokį mąstą, kad reitingų agentūros dar kartą peržiūri obligacijų vertinimus ir netgi dėsto ką bendrovės turėtų daryti ir ko - ne. Panašu, kad į diskusiją apie pasaulio ekonomikos būklę jau įsitraukė visi - bankai, politikai, reitingų agentūros.

Lietuvoje tuo tarpu brangsta bankų akcijos, šiek tiek atsitraukiama iš energetikos srities. Skolintų pinigų išlaidavimas dar nepasiekė Latvijos lygio, bet nemąžta. Vilniaus biržoje - tiesioginių sandorių ir bankų savaitė.

Pirmadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 4,8 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 20/12.

Biržos barometras TEO (TEO1L) pasiekė didžiausią - 2 mln. Lt. apyvartą.

„Sanitas“ (SAN1L) paskelbė lauktus pusmečio rezultatus. Pirmojo šių metų pusmečio pardavimai sudarė 170,4 mln. Lt - 269 proc. daugiau nei 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu. Akcijos kaina pakilo tik 1,94 proc. Poveikį akcijos kainai daro tebegaliojantys „Invaldos“ (IVL1L) ketinimai parduoti 5 proc. akcijų ir ankstesnis staigus SAN1L įvertinimas biržoje.

REKLAMA

Kortas atidengia bankai: po prekybos „Šiaulių bankas“ (SAB1L) paskelbė, jog per 2007 metų pirmąjį pusmetį neaudituotais duomenimis uždirbo 20,5 mln.Lt grynojo pelno - pusantro karto daugiau nei pernai per visus metus. Gerų rezultatų buvo tikėtasi - vien per paskutines 30 dienų akcija kilo 16,76 proc.

Antradienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 6 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 15/18.

Žemyn ritasi energetikos bendrovių akcijų kainos. Greičiausiai įtaką turėjo 2 mėnesiams Lenkijos valdžios atidėtas atominės elektrinės sutarties pasirašymas.

Didžiausią apyvartą pasiekė „Panevėžio statybos trestas“ (PTR1L) prekyba - 3,3 mln. Lt.

Po pusmečio rezultatų skelbimo  SAB1L kaina kilo 1,72 proc. iki 4,13 lito, o apyvarta siekė 1,782 mln. litų. Didesnio kilimo atsarga jau išnaudota prieš rezultatų skelbimą.

Trečiadienį padaugėjo raudonų laukelių. Pasaulinės situacijos spaudimas - rizikingų paskolų (subprime) sukeltos problemos, netikėtai rekordiškai kritęs doleris darė įtaką ir VVPB. Dienos apyvarta be tiesioginių sandorių - 5,8 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 9/23. Korekcija nebuvo ryžtinga - populiariausios akcijos koregavosi maždaug 1 proc.

Ketvirtadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 5,7 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 19/11.

Dėmesio nepraranda PTR1L - apyvarta siekė 5,14 mln. litų, o akcijos kaina pakilo iki 18,95 Lt.

Rezultatus skelbia dar vienas bankas - „Snoras“ per pusmetį uždirbo 32,5 mln. litų neaudituoto grynojo pelno - 51,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ši pozicija ne itin traukia pirkėjus. Akcijos kaina krito 1,92 proc. iki 5,62 Lt.

Krito ir kitų bankų akcijos - UKB1L  akcija  visai nežymiai - 0,8 proc. iki 4,95 Lt (apyvarta siekė 2,46 mln. Lt). SAB1L krito 0,73 proc. iki 4,09 Lt (apyvarta siekė 316 tūkst. Lt).

Ketvirtadienį Dow Jones Industrial Average ($INDU) fiksavo ketverių metų dienos kilimo rekordą - 2,09 proc. ir pasiekė 13 907,25 vienetų ribą. Skelbiamas tarptautinių kompanijų bendrovių pelnas, o dar konvertuotas į visai smukusius dolerius patraukė investuotojus. Investuotojų banga buvo stipresnė net už vėl atsinaujinusias baimes dėl subprime paskolų grėsmės ekonomikai.

REKLAMA

Penktadienio tiesioginiai sandoriai - 9,1 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 20/8.

Nekantriai lauktą pusmečio rezultatą pranešė „Ūkio bankas“ (UKB1L). Pelnas - 50 mln. Lt - tris kartus didesnis nei pernai metų pirmojo pusmečio. Akcijų kursas kilo 2,22 proc. iki 5,06 proc. Lt, apyvarta siekė 5,4 mln. Lt. Skelbiama, kad planuotas grynojo pelno viršytas dėl didesnių nei planuota aktyvų apimčių, didesnio klientų aktyvumo ir specialiųjų atidėjinių išlaidų grįžimo. Kol kas sunku pasakyti, kokią įtaką rezultatams turėjo atidėjinių grįžimas. Išsamios banko ir grupės finansinės ataskaitos bus skelbiamos liepos 31 dieną.

Toliau tiesioginiais sandoriais buvo perkamos PTR1L - šiandien apyvarta siekė 11,8 mln litų. Sudaryti trys dideli sandoriai 18,9 Lt kaina: už 4 mln. Lt, 1,8 mln. Lt ir 5,6 mln. Lt. Šmėžavo jau pagarsėjęs tarpininkas YHI. Gali būti, jog keičiasi akcininkų svoris.

„Šiaulių bankas“ paskelbė, kad nuo liepos 18 d. bus pradėta platinti 40 mln. vnt. paprastųjų vardinių akcijų emisija. Įdomu, ar vėl teks stebėti į gatves išplitusias biržos aistras kaip per UKB1L emisijos likučių platinimą?

OMXV pokytis per savaitę neigiamas - 0,14 proc.

Tendencijos Lietuvoje

Mėnesio birželio infliacija - tokia pat kaip ir 2006 m. birželį - 0,2 proc. 2007 m. birželio mėn. metinė infliacija (2007 m. birželio mėn., palyginti su 2006 m. birželio mėn.) sudarė 4,8 procento. Metinės infliacijos lygį tradiciškai lėmė pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (9,1 proc.), būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos (11,4 proc.).

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį labiausiai - 7,8 procento paveikė padidėję būsto nuomos mokesčiai. Net ir čia matyti auganti tendencija labiau nuomotis nei įsigyti.
Vasaros tendencijos tęsėsi - 22,2 proc. brango poilsio namų paslaugos.

Birželį Latvijos metinė infliacija pasiekė 8,8 proc. Paslaptingai išbėgiojo amerikiečių bankai. Lauksime kitų skaičių.

Jei kam Lietuvos ekonomikos ir demografijos ateitis atrodo šviesesnė, tai ne Danijos ekonomikos studentui. Skaičiai daug kartų skelbti, bet jų sugretinimas vertas dėmesio.

REKLAMA

Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, einamosios sąskaitos deficitas (ESD) šiemet sausio-gegužės mėnesiais siekė 5 mlrd. Lt - 64 proc. didesnis negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. O 2006 m. ESD palyginti su 2005-aisiais, išaugo 73,7 proc.

Kas trikdo Trichet?

ECB liepos biuletenio straipsnyje „Interpreting Monetary Developments Since Mid-2004“, subtiliai užsiminė, kad P3 (M3) jau nebėra itin išskirtinis rodiklis prognozuojant infliacijos kryptį. Pinigų junginys P3 jau senokai yra peržengęs tikslinę 4,5 metinio augimo normą, pagal ECB skaičiavimus nekeliančią grėsmės ekonomikos augimui. Aptariamas nevaldomas P3 augimas, nepaisant kylančių palūkanų normų.

Neakivaizdžiai pripažįstama ir apie naujų finansavimo instrumentų bumą, kurio itaką junginiui sekti nėra taip paprasta. Nors ECB visąlaik bandė ginti P3, teigdamas jog tereikia išsamių studijų ir triukšmo filtrų, idant rastum tikrąją kryptį, ilgainiui tai tampa panašu į lėtą atsitraukimą atsišaudant. Ko vertas rodiklis, kurį reikia gryninti sudėtingiausiais ekonometriniais tyrimais, ir galiausiai į kurį menkai teatsižvelgiama.

Žvelgiant vizualiai, ryšio tarp infliacijos ir P3 nematyti (nebent atvirkštinis). Nuo 2006 m. pradėtos didinti palūkanų normos nors ir turėjo poveikį infliacijai, bet plačiąjam pinigų junginiui - jokio. Panašu į tai, kad ECB vis tik pralaimės ginčą su FRB dėl pinigų junginio reikšmės prognozuojant infliaciją, ir teks nuo dviejų piliorių perlipti ant vieno. Dėl neaiškaus apsisprendimo ir banko pranešimai tampa ne itin skaidrūs.

Kitas Jean - Claude Trichet trikdantis dalykas - politika. Ypatingai trikdo šios politikos tautologija - pragmatinis kapitalizmas. Sąvoka sukurta taip, jog tarsi pati savaime turėtų kritikuoti anglosaksiškąją liberalizmo tradiciją kaip idealistinę ir praktiškai sunkiai pritaikomą.

Prancūzų premjeras Nicolas Sarkozy atsargiai stumia centrinį banką link monetarinės politikos, tarnaujančios darbų kūrimui ir ekonomikos augimui, ragina ECB būti socialiai atsakingu. Daugybė paradoksų viename sakinyje, kuriuos paslėpti gali nebent retorika. Į palūkanų normą žvelgiama kaip į instrumentą, reguliuojantį valstybės, darbo jėgos ir verslo santykius.

REKLAMA

Argumentų, be retorinių  „rinkos humanizavimo“ ar „kovos prieš konkurencijos dogmą“ konstrukcijų, prancūzai nepateikia. Pažvelgus į priežastis, skatinančias siekti pragmatinio kapitalizmo, matyti, jog tai tėra paprasta protekcionizmo forma. Sarkozy titaniškomis pastangomis bando paveikti euro kursą palankesne eksportuotojams linkme.

Greičiausiai po įnirtingų žingsnių pragmatinio kapitalizmo link, prireiks skubaus flexicurity (tokio lankstaus pragmatinio kapitalizmo modelio) - danų išradimo, atsargiai grąžinusio socialinių garantijų pamalonintiems piliečiams konkurencijos galimybes ir laisvesnio verslo privalumus.

Lietuvoje link pragmatinio kapitalizmo ir infliacijos - o netiesiogiai ir didesnio ESD link pajudėsime pakėlę atlyginimus valstybės tarnautojams. Ir, žinoma, tebejaudina gyvenimas skolon. Komerciniai bankai savotiškai perspėja piliečius žodžiu, - tik nesakykite, kad neperspėjome, - bet užleisti konkurentams paskolų teritorijos irgi negali. Visi įtvirtinti savo vietose, žiūri kas bus toliau.

Portfelio pozicijoje šiek tiek korekcijų - ir jokių ypatingų judesių.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų