Mašinisto teigimu, nebuvo įmanoma pastebėti sutrikimo ir toli nuo lokomotyvo nuvirtusio vagono.
„Buvo išjungtas perspėjimo mygtukas, (...) net nežinojau, kad jis išjungtas yra išvis. Buvo atjungta. Užsiblokavo ar pradėjo guolis kaisti. Nuvirto vagonas, buvo ten 49-tas vagonas, neįmanoma pastebėti. Čia vagono gedimas paprasčiausias“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Simonavičius.
„Užsiblokavo, pradėjo guolis byrėti ir viskas“, – teigė jis.
Mašinistas: avarija tik sutapimas
Mašinistas pabrėžė, kad nuvirtęs vagonas buvo maždaug už kilometro nuo sąstato pradžios: „Neįmanoma pamatyti žmogiškai. Kilometras, prie prietemos... Kaip pamatysi?“
V. Simonavičius taip pat teigė, jog tokios avarijos yra gana retos ir kontrolės sistema būtų padėjusi jos išvengti. Jo teigimu, gretimoje geležinkelio atkarpoje RAKS veikė.
Anot jo, avarija būtent toje vietoje, kur sistema bus išjungta, buvo sutapimas.
„Čia sutapimas paprasčiausias įvyko. Jei nebūtų atjungta, būtų man jau parodę (vagono riedmenų defektą – BNS) iš karto prieš įvažiuojant“, – sakė V. Simonavičius.
Mašinistas dar pridūrė savo kaltės dėl incidento nematantis: „Nė vieno procento.“
„LTG Infra“ vadovas: geležinkelių infrastruktūros remontui reikia 350 mln. eurų, tam trūksta lėšų
Per praėjusią savaitę Lietuvos geležinkeliuose įvykus dviem traukinių avarijoms, už infrastruktūrą atsakingos valstybės bendrovės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas teigia, kad šiai sričiai trūksta finansavimo. Anot jo, šiuo metu beveik visos investicijos skiriamos europiniam „Rail Baltica“ projektui, kuris yra labai brangus ir kurio finansuoti vien nacionalinėmis lėšomis šalis neišgali.
„Mes susiduriame su unikalia ir labai nepalankia situacija dėl to, kas liečia geležinkelių infrastruktūrą. Mes vienu metu statome super brangią infrastruktūrą, kurią šalis, net su europine pagalba, vos per plauką gali sau leisti, ir kitoje rankoje prižiūrime esamą, neefektyvią infrastruktūrą, kuri neturi technologijų ir joms finansavimo negauname, nes tai rusiškos vėžės“, – antradienį LRT radijui kalbėjo V. Žalimas.
Anot jo, esamai geležinkelių infrastruktūrai reikia atnaujinimo, lėšų poreikis ją remontuoti sudaro mažiausiai 350 mln. eurų.
„Per paskutinius 3 metus LTG į infrastruktūrą investavo arti milijardo eurų, tačiau didžiąją to dalį suvalgo modernizavimai, „Rail Baltica“ statybos, elektrifikacija ir tik 150 mln. eurų buvo skirta esamų kelių atnaujinimams. To nepakanka nė iš tolo“, – tikino jis.
„Mes (LTG – ELTA) dabar turime ribotus resursus – jie tokie tapo po karo ir pajamų sumažėjimo dėl sankcijų – juos visus nukreipiame į pagrindines linijas, kaip Vilnius–Kaunas, Vilnius–Klaipėda ir tarptautinius maršrutus. Visa kita, tuo metu, po truputį degraduoja. Mes suskaičiavome, kad remontų susikaupimas šiuo metu jau siekia 350 mln. eurų ir auga“, – pridūrė V. Žalimas.
Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus, šalis iš esmės yra itin sudėtingoje padėtyje, kai didesnių lėšų reikia infrastuktūrai kone visose srityse, tačiau skolinimosi galimybės – mažos, o svarbiausiu prioritetu išlieka krašto apsauga.
„Visiškai suprantu, kad valstybė neturi neribotų resursų ir kaip išvengti problemų, kai reikia tvarkyti automobilių kelius, geležinkeliams reikia pinigų ir (Klaipėdos – ELTA) uostas nori vystytis – neaišku. Infrastruktūriniams projektams šalyje, mirk ar gyvenk, reikia ženkliai didesnių lėšų, tačiau kaip ir iš kur jų gauti, aš neįsivaizduoju. Skolinimosi galimybės yra išsemtos, o prioritetas – šalies gynyba. (...) Tai didžiulis galvos skausmas mūsų politikams“, – teigė V. Žalimas.
Pasak jo, maždaug pusė geležinkelio signalizacijų sistemos Lietuvoje yra pasenusi, o ją suprantančių darbuotojų rinkoje vis mažėja. LTG atstovo teigimu, vienintelis to sprendimas – atnaujinimas, tačiau skaičiuojama, kad tai kainuotų bent 1 mlrd. eurų.
„Iš mūsų 3 tūkst. kilometrų bėgių, 40 proc. signalizacijos sistemos yra sena, sovietinė, relinė sistema, kurią supranta tik vyresnio amžiaus darbuotojai. Jie sensta, išeina į pensiją ir mes turime milžiniška problemą dėl to, ką darysime. Sistemą pakeisti kainuotų virš 1 mlrd. eurų investicijų“, – dėstė V. Žalimas.
„Nepaisant to, bet kokie svarstymai dėl saugumo tuose ruožuose yra neteisingi, nes saugumą mes užtikriname besąlygiškai ribodami greičius“, – pridūrė „LTG Infra“ vadovas.
Kaip skelbė ELTA, ankstų praėjusio penktadienio rytą Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai. Sąstatas, kurį sudarė apie 20–30 vagonų, vyko iš Radviliškio į Kauno pusę, Palemoną. Dėl incidento buvo sutrikęs traukinių eismas. Avarija buvo likviduota šeštadienį.
Kitas incidentas įvyko šeštadienio naktį Kauno rajone esančioje Jiesioje, kai nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai. Avarija įvyko Rokų seniūnijoje, Vingytės kaime, Upės gatvėje, kelio Jiesia–Rokai 44 kilometre.
Savo ruožtu Lietuvos geležinkeliai (LTG) pirmadienį pranešė, kad inicijuos komisiją, kuri tirs avarijų Kėdainių šių avarijų priežastis. Skelbiama, jog komisiją sudaro visi LTG aukščiausio lygio vadovai ir verslo atsparumo komanda.
Taip pat ketinama parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą.
