„Tai – 2 milijardų eurų biudžetas naujai erai. Jis atsako į Europos iššūkius, stiprina mūsų nepriklausomybę“, – sakė ji per spaudos konferenciją.
Dabartinis septynerių metų biudžetas, neskaičiuojant pandemijos fondo, yra 1,2 mlrd. eurų, t. y. maždaug 1 proc. Europos ekonomikos dydžio.
Biudžetui dar reikės vienbalsio 27 valstybių narių ir Europos Parlamento pritarimo.
U. von der Leyen teigimu, pagal naujus pasiūlymus ES lėšos gynybai padidėtų penkis kartus, tris kartus daugiau būtų skiriama migracijai ir sienų apsaugai, o mokslinių tyrimų biudžetas padvigubėtų – iš jų 35 proc. būtų skirta klimato ir biologinės įvairovės tyrimams.
Tačiau derybų įtampa jaučiama nuo pat pradžių – nusivylę europarlamentarai skubėjo prieštarauti U. von der Leyen žodžiams, teigdami, kad EK klaidinančiai pateikė kai kuriuos skaičius.
Pasak jų, biudžeto augimą esą lemia ne realus lėšų padidėjimas, o infliacija. Taip pat numatyti pakeitimai nudžiugino ne visus, nes juo įgyvendinus kai kuriuos sritys gali ir nukentėti.
Taigi kas iš tikro nukentėtų, o kas išloštų, patvirtinus naujo biudžeto planą?
Blogos žinios ūkininkams?
Paskutiniame ES ilgalaikiame biudžete bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skirta 386,6 mlrd. eurų. Šį kartą žemės ūkiui planuojama skirti net 22,4 proc. mažiau – 300 mlrd. eurų.
Anksčiau BŽŪP buvo finansuojama kaip atskira biudžeto eilutė, tačiau naujame biudžete ji būtų sujungta su kitų politikos sričių finansavimu į bendrą fondą pavadinimu „Nacionaliniai ir regioniniai partnerystės planai“.
Tai reiškia, kad pagal naująjį planą Europos šalys žemės ūkiui privalės skirti ne mažiau kaip 300 mlrd. eurų, tačiau galės skirti ir daugiau, jei toks sprendimas būtų priimtas bendrame partnerystės fonde.
Visgi tokius pokyčius ūkininkai vertina skeptiškai – jie baiminasi, kad sujungus BŽŪP su kitomis politikos sritimis, žemės ūkio finansavimas taps mažiau prioritetinis ir mažiau užtikrintas.
Protestuojančios ūkininkų grupės teigia, jog naujasis modelis gali reikšti padidėjusią konkurenciją dėl lėšų.
Brangs tabakas?
Nors didžiąją biudžeto dalį sudarys ES šalių įnašai, EK taip pat pasiūlė tris naujus mokesčius, kurie taip pat papildytų biudžetą. Pasiūlyti mokesčiai būtų skirti elektros atliekoms, didelėms bendrovėms ir tabako gaminiams, pavyzdžiui, cigaretėms bei cigarams.
Šiuo metu šias prekes kiekviena šalis apmokestina skirtingai, o surinkti pinigai lieka šalių biudžetuose, todėl naujas planas reikštų dalies šių pajamų perskirstymą į bendrą ES biudžetą.
Šiais mokesčiais tikimasi surinkti nuo 25 iki 30 mlrd. eurų per metus, kurie būtų skirti bendrai ES skolai, kuri susidarė siekiant finansuoti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos, grąžinti.
Tiesa, taip pat netrukus ES įsigalios Tabako mokesčių direktyva, dėl kurios padidės cigarečių kainos.
Apytiksliai skaičiavimai rodo, kad cigarečių pakelis pabrangs nuo 1 iki 2 eurų.
Be to, pirmą kartą minimaliu akcizo mokesčiu bus apmokestinti ir alternatyvūs produktai, tokie kaip elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas, nors šis tarifas bus mažesnis nei taikomas tradicinėms cigaretėms.
Geros žinios Lietuvai?
Naujas planas atnešė gerų žinių Rytų Europos šalims, kadangi EK nusprendė, jog rytiniai regionai, ypač tie, kurie ribojasi su Ukraina, Rusija ir Baltarusija, sulauks didesnių finansinių išteklių nei kiti ES regionai.
Tokiu būdu siekiama padėti šioms šalims suvaldyti ekonominius pokyčius, susijusius su geopolitine įtampa, bei sustiprinti jų saugumą.
Tai reiškia, kad ir Lietuva, kaip Rusijos ir Baltarusijos kaimynė, gali tikėtis didesnio ES finansavimo.
Nepaisant to, kad ES ieškojo įvairių būdų, kaip maksimaliai padidinti ateities biudžetą, EK nusprendė į jį neįtraukti planuojamų lėšų iš ES taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) išplėtimo į pastatų ir kelių transporto sektorius.
Tai yra svarbus Rytų Europos šalių laimėjimas – šios šalys baiminosi, kad tokie mokesčiai labiausiai paveiktų mažesnes pajamas turinčius gyventojus bei dar labiau padidintų energetinę ir socialinę įtampą.
Galiausiai, ES pasiūlė papildomą 100 mlrd. eurų paramą Ukrainai – tiek jos atstatymui, tiek tikslui prisijungti prie ES įgyvendinimui.
Atpigs elektra?
Pagal naujus pasiūlymus ES gerokai padidintų paramą elektros tinklams modernizuoti, kad sumažintų elektros energijos kainas.
Fondą, į kurį yra įtrauktas energijos sektoriaus infrastruktūros modernizavimas turėtų papildyti apie 24 mlrd. eurų. T. y. šiai eilutei biudžete vietoj 6 mlrd. eurų numatyta skirti 30 mlrd. eurų.
Be to, elektros tinklai taip pat galės pasinaudoti gerokai padidintu 410 mlrd. eurų Konkurencingumo fondu, kad sumažintų energijos švaistymą ir sumažintų pramonės ir namų ūkių sąskaitas.
Sieks sumažinti atotrūkį tarp turtingų ir skurdžių regionų
ES tikslas mažinti skirtumus tarp turtingesnių ir skurdesnių regionų, šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį viso ES biudžeto. Tačiau nuo 2028 m. ši politika nebebus atskira biudžeto eilutė – jos įgyvendinimas bus perduotas šalių vyriausybėms.
Po intensyvių derybų EK pažadėjo, kad skurdžiausi ES regionai gaus 218 mlrd. eurų, tačiau likusiai ES daliai tokios garantijos nebuvo pateiktos, todėl kyla baimė, kad bendras regioninės plėtros finansavimas gali būti mažesnis nei yra dabar.
Tai kelia nerimą daugeliui miestų ir kaimo vietovių, kurios priklauso nuo šių lėšų, finansuodamos kelių, bibliotekų, mokyklų ar kitų viešųjų paslaugų projektus. Be to, šalių valdžių atstovai nerimauja dėl to, kad siūlomas modelis suteiks nacionalinėms vyriausybėms per didelę kontrolę skirstant ES lėšas, o tai gali padidinti politinių manipuliacijų riziką.
Nukentės gamta
Biologinei įvairovei nebus skirta atskira ES biudžeto dalis. Vietoj to ši sritis bus įtraukta į platesnį „klimato ir aplinkosaugos“ skyrelį, kuris sudarys 35 proc. biudžeto, t. y. apie 700 mlrd. eurų.
Anksčiau, be 30 proc. skiriamų klimato kaitai, 7,5 proc. metinių išlaidų 2024 m. turėjo būti skiriami biologinės įvairovės tikslams, o 2026 ir 2027 m. tam turi būti skirta apie 10 proc.
Visgi naujoji „klimato ir aplinkos“ biudžeto eilutė apims visus šešis ES aplinkosaugos tikslus – nuo klimato ir biologinės įvairovės iki žiedinės ekonomikos ir taršos prevencijos.
Tuo metu specialus aplinkos ir klimato politikos finansavimas taip pat bus įtrauktas į nacionalinius ir regioninius planus bei į 410 mlrd. eurų vertės Konkurencingumo fondą, kuris apima kelias esamas finansavimo programas.
Kai kurios nevyriausybinės organizacijos prieštaringai vertina tokius pasiūlymus ir perspėja, kad dėl šių pokyčių biologinės įvairovės finansavimas gali sumažėti, o tai reikštų dar didesnį atotrūkį tarp realių gamtos apsaugos poreikių ir skiriamo finansavimo.
Lėšų trūkumas gali stabdyti svarbius biologinės įvairovės atkūrimo projektus bei dar labiau paaštrinti jau dabar kritinę padėtį, susijusią su rūšių nykimu ir jų buveinių praradimu.
EK duomenimis, ES jau dabar susiduria su maždaug 37 mlrd. eurų metiniu finansavimo trūkumu biologinės įvairovės srityje.
Kiti pasiūlymai
EK taip pat siekia penkis kartus padidinti skaitmeninių technologijų finansavimą. Pagal naująjį biudžetą šiai sričiai planuojama skirti net 54,8 mlrd. eurų.
Tai – įspūdingas augimas srityje, kurioje ES jau ir anksčiau aktyviai investavo į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tačiau konkurencija dėl transformuojančiųjų technologijų, ypač dirbtinio intelekto, tarp JAV, Kinijos ir kitų regionų dar labiau išaugino šios srities svarbą.
Skaitmeninių technologijų sritis taip pat yra vienas iš keturių pagrindinių naujojo „Konkurencingumo fondo“, kurio bendra vertė siekia 410 mlrd. eurų, ramsčių.
EK siūlo skirti bent 131 mlrd. eurų gynybos ir kosmoso sritims, o tai, pasak U. von der Leyen, yra penkis kartus daugiau nei šiuo metu.
Be to, siūloma skirti 17,7 mlrd. eurų karinio mobilumo stiprinimui. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip didžiulė pažanga, palyginti su dabartiniu 1,7 mlrd. eurų biudžetu šioje srityje.
Visgi realybėje ši suma smarkiai atsilieka nuo pačios EK anksčiau įvardytų poreikių. Anksčiau buvo minėta, kad veiksmingam kariniam mobilumui užtikrinti reikėtų bent 75–100 mlrd. eurų.
Taip pat didės finansavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Programa „Horizon Europe“, kuri ir dabar yra viena didžiausių pasaulyje sulauks beveik dvigubai didesnio biudžeto – 175 mlrd. eurų.
Studentų mainų programa „Erasmus+“ taip pat sulauks reikšmingo lėšų padidėjimo – jos finansavimas išaugs 50 proc. ir viršys 40 mlrd. eurų. Be to, pristatyta nauja iniciatyva „AgoraEU“, kurios biudžetas sieks 8,6 mlrd. eurų – ji skirta remti kultūros, žiniasklaidos bei pilietinės visuomenės organizacijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
