Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje ESO vadovas Renaldas Radvila pamėgino paaiškinti, kur įmonė padėjo pinigus, kuriuos jai permokėjo vartotojai.
Pasak R. Radvilo, dalis Valstybės kontrolės paskelbtos informacijos apie vartotojų permokėtus pinigus esą yra klaidinanti.
„Šiuo metu susidaro toks įspūdis, kad ESO sąmoningai surinko tuos pinigus iš klientų, iš gyventojų, iš verslo įmonių ir juos netinkamai panaudojo. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų tai yra netiesa“, – tikino R. Radvila.
Tačiau čia pat jis tikino, kad bendrovė vis dėlto grąžins visus tuos pinigus.
O grąžintini milijonai esą susidarė dėl to, kad „atgaline data“ Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pakeitė metodiką, kaip turi būti skaičiuojama įmonės „turto bazė“.
„Svarbu suprasti, kad šitie pinigai nebuvo kažkaip uždaryti įmonės sąskaitoje ar, nežinau, buvo kažkam kitam naudojami. Jie per šitą laikotarpį nuo 2016 m. iki 2021 m. buvo investuoti į įmonės veiklą, įmonės tinklus, jų atstatymą ir naujų vartotojų pajungimą“, – kalbėjo ESO vadovas.
Jis taip pat tikino, kad permokėti pinigai vartotojams bus grąžinti su palūkanomis. Taip papildomai prisidės 40 mln. eurų per 15 metų.
R. Radvila taip pat aiškino, kad Valstybės kontrolės auditoriai blogai suskaičiavo, kiek tiksliai permokėjo kiekvienas elektros vartotojas.
„Skaičiuojant pinigus ir tuos 160 mln. dalinant iš gyventojų arba tinklo vartotojų skaičiaus, gaunama 88 eurų suma, kas iš tikrųjų nėra teisinga.
Kadangi tai yra skirstomo tarifo dedamoji dalis, ji turėtų būti skaičiuojama per kilovatvalandes. Ir šiandieną ta suma, kurią, tarkime, 100 kWh/mėn. vartojantis klientas permokėjo arba kuri „gavosi“ dėl šito skirtumo, yra 19 eurų per 6 metų laikotarpį. Tai iš principo kalbame apie 3 eurų sumą per vienerius metus“, – aiškino R. Radvila.
Pasak jo, permoka visiems vartotojams nebus grąžinta grynaisiais pinigais, kuriuos jie sumokėjo, o per skirstymo tarifą. Paprastai kalbant, ateityje vartotojai mokės kažkiek mažiau dėl to, kad praeityje permokėjo.
ESO vadovas pripažino, kad 2016–2021 m., kai gyventojai jai permokėjo 160 mln. eurų, įmonė iš gauto pelno išmokėjo 258 mln. eurų dividendų. Esą didžioji jų dalis atiteko valstybei, kuri buvo didžioji įmonės akcininkė.
Kaip susidarė permoka už elektrą
Apmokėdami sąskaitas už elektrą, mokame ne tik jos gamintojams (elektrinių savininkams) už pačią energiją. Taip pat sumokame už tai, kad elektra laidais visada, kai tik reikia, atkeliautų iki mūsų namų.
Ši dedamoji arba dalis mokesčio už elektrą ir atitenka ESO, kuri prižiūri elektros tinklus: pvz., atstato linijas, kai vėtra nulaužia stulpus ir pan.
Priklausomai nuo to, kiek planuojama investuoti į elektros tinklų plėtrą, priklauso ir gyventojų mokama atitinkama dedamoji, kurią, atsižvelgusi į įmonės investicijų planus, tvirtina VERT.
Vis dėlto buvo nustatyta, kad ESO gauta investicijų grąža dėl mažesnių investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. eurų viršijo VERT nustatytą dydį.
Dėl to 2018–2021 m. vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 euro daugiau nei turėjo, o susidariusią permoką planuojama visiškai grąžinti tik po 15 metų.
Esą permokų grąžinimas nukeltas siekiant išlaikyti tvarų operatoriaus įsiskolinimo lygį, būtinąsias investicijas į skirstomąjį tinklą bei pakankamo paslaugų lygio vartotojams išlaikymą.
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad nėra aiškių kriterijų, per kiek laiko vartotojams turi būti grąžinta permoka. O kodėl gyventojai permokėjo ir permokas atgaus tik per 15 metų, jau susidomėjo ir prokurorai.
Per 2020–2022 m. uždirbo milijonus eurų grynojo pelno ir savo akcininkei „Ignitis grupei“ sumokėjo apie 173 mln. eurų grynojo pelno, rodo Registrų centrui pateiktos ESO finansinės ataskaitos.
Savo ruožtu „Ignitis grupė“ didžiąja dalimi priklauso Lietuvos valstybei, o jos akcijas valdo Finansų ministerija. Tačiau 25 proc. akcijų priklauso privatiems investuotojams. Jiems atitenka atitinkama dalis „Ignitis grupės“ mokamų dividendų, kurių dydis, be kita ko, priklauso ir nuo to, kiek uždirba ESO.
