Panevėžietis Romanas antroje pensijų pakopoje per 20 metų sukaupė beveik 10 tūkstančių eurų. Vyras prisipažįsta nekantriai laukiantis, keda Seimas leis jam atsiimti šiuos pinigus, mat kaupti toliau nebemato prasmės.
„Būtinai pasiimčiau. Dantims, dar kam nors, kelionei. Jei neatiduoda, koks skirtumas, kiek ten prikaupta. Jei iki 5 tūkstančių duoda, tegul visiems grąžina iki 5 tūkstančių, o likusius kaip nors“, – sakė vyras.
Romanui antrina ir daugiau panevėžiečių:
„Investuočiau pats savo nuožiūra, norėčiau savo pinigus pats valdyti.“
„Nekilnojamam turtui, atostogoms. Laikyti ten pinigus beprasmiška“.
„Dabar labai reikia. Gal pinigus buto įnašui paimtų, kodėl turi laikyti. Nelabai tikim, nepasitikim niekuo.“
Beveik pusė nežino, ką darytų
Naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta naujausia apklausa rodo, kad keturi iš dešimties lietuvių, kaupiančių antroje pakopoje, planuoja pasinaudoti valdančiųjų ruošiama galimybe atsiimti sukauptus pinigus. Du trečdaliai jų atsiimtų maksimalią sumą, kokią tik politikai leistų, net jei nuo jos tektų susimokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį.
Tačiau 2 iš 10 kaupiančiųjų pinigų neišsiimtų, o net 4 iš 10 tiesiog nežino, ką daryti.
Apklausos užsakovai lietuvių klausė ne apie visus valdančiųjų svarstomus pinigų išsiėmimo iš antros pakopos atvejus, o tik apie prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą atsiimti iki 25 procentų sukauptų lėšų.
„Visų visuomenės grupių atstovai pasinaudotų tokia galimybe. Iš apklausos rezultatų matome, kad mažesnių miestų, kaimo gyventojai, mažesnių pajamų gavėjai tokia galimybe pasinaudotų dažniau. Taip pat ir kairiųjų, o ne dešiniųjų partijų rinkėjai“, – sakė BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis.
Skatina palikti pinigus augti
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada leisti atsiimti dalį pinigų be mokesčių ir per vadinamąjį langą, kurį politikai privalės atverti keisdami antros pakopos įstatymą. Be to, ministrė priekaištauja, kad apklausos rengėjai apklausė tik 1000 lietuvių. Tad neatmeta, kad surengus išsamesnę ir detalesnę apklausą, teisės laisvei elgtis su savo sukauptais reikalautų dar daugiau lietuvių.
„Kiekvienas skaičius oponentų apverčiamas, labai aršiai reaguojama. Nors iš esmės situacija nuo 2019 metų sukėlė prielaidas, kad nėra kitos išeities – reikia daryti pokyčius. Jei neatlaisvinsime sistemos dabar, nepadarysime savarankiško kaupimo, neleisime žmonėms apsispręsti, po kelerių metų iššauksime dar didesnę bangą ir žmonės iš viso negalvos apie papildomą kaupimą“, – kalbėjo ministrė Inga Ruginienė.
Pensijų fondų valdytojai, remdamiesi Estijos patirtimi, prognozuoja, kad dauguma lietuvių atsiimtus pinigus išleistų būsto reikmėms – remontui, baldams, buitinei technikai. Ir tvirtina, esą racionaliau būtų pinigus palikti augti antroje pakopoje.
„Per 6 metus turtas daugiau nei dvigubai išaugo, ženkliai. Kai metai finansų rinkoms sėkmingi, atlyginimai auga, sukauptos sumos didėja, o ką išleisime, pinigai ateityje nedirbs ir stums į skurdesnę pensiją“, – teigė Pensijų fondų valdytojų atstovas Tadas Gudavičius.
Ekonomistai taip pat rekomenduoja lietuviams antros pakopos pinigus išdalinti palaipsniui, kad vienu ypu lietuvių rankose atsidūrę keli milijardai eurų nesukeltų šoko mažmeninėje prekyboje ir dar labiau nepaskatintų infliacijos.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
