„Tai bendra tendencija, ir Lietuva čia ne išimtis. Tačiau Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitose šalyse tas blogėjimas bus nuo labai aukšto taško. Lietuvoje mes dar iš esmės tvirtai neatsistojome ant kojų, o jau dėl demografinių problemų esam priversti konstatuoti, kad nieko gero neverta tikėtis ir mūsų pensijos nesivys tų vakarietiškų pensijų. Tai nereiškia, kad sėdėsim nieko nedarydami, bet bijau, jog sprendimai bus nepopuliarūs. Ir vienas iš jų – būsime priversti dirbti ilgiau. Valstybė vers mus dirbti ilgiau, kad galėtume sukaupti tą pinigų sumą tiems žmonėms, kurie dirbti jau nebegali. Daugelyje šalių pensinio amžiaus ilginimas yra viena pagrindinių alternatyvų. Bijau, kad mes, svarstydami apie naująjį socialinį modelį ar pensijų indeksavimą,galime prisikurti iliuzijų,jog pradėsim indeksuoti pensijas ir prasidės stebuklingai pagerės pensininkų padėtis. O išvada čia tokia – senatve ir finansinėmis senatvės prielaidomis turime pasirūpinti patys“, - kalbėjo ekonomistas.
Psichologas Gediminas Navaitis tikina, kad tokia pesimistinė prognozė – tai rinkos ekonomikos prognozė:
„Bet jeigu kalbėtume apie psichologinę senatvės pusę, reprezentatyvus, daugelyje šalių atliktas tyrimas rodo, kad kaip tik jauni žmonės yra nelaimingesni. Ir Lietuvoje jauni žmonės nėra labai laimingi, laimingiausi yra 40-50 metų sulaukę tautiečiai. Vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau teigiamų emocijų, nes neigiamas jau išmoko reguliuoti, geriau valdo savo jausmus, nuotaika pastovesnė, stipresni aplinkinių valdymo įgūdžiai. Laimė priklauso ir nuo vidinių žmogaus savybių, ir nuo išorinių veiksnių. Labai svarbūs čia socialiniai ryšiai. Ar vyresnio amžiaus žmogus juos susiaurino, ar pasinaudojo galimybėmis. Jis turi daugiau laisvalaikio, kurį prasmingai leidžia. Ir dar labai svarbu – tam tikro tikslo turėjimas. O tikslas susijęs su optimizmu“,- kalbėjo G.Navaitis.
