Tuo metu importas į šalį augo 7,9 proc. iki 35,3 mlrd. eurų, o prekybos deficitas siekė 5,2 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Bendras eksportas be mineralinių produktų augo 3,8 proc., vien lietuviškos kilmės – 1,9 proc., o importas – 4,3 procento.
Eksporto augimui įtakos turėjo išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (86,5 proc.), plastikų ir jų dirbinių (18,1 proc.), antžeminio transporto priemonių, jų dalių (10,2 proc.) eksportas, o importo – taip pat mineralinių produktų (44,6 proc.), farmacijos produktų (31,6 proc.), transporto priemonių ir jų dalių (10,8 proc.) importas.
Daugiausia eksportuota į Latviją (13,6 proc.), Lenkiją (11,9 proc.), Vokietiją (9 proc.), o importuota iš Lenkijos (13,9 proc.), Vokietijos (12,4 proc.), Latvijos (8,4 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (12,1 proc.), Vokietiją (9,2 proc.), Latviją (8,7 proc.), Nyderlandus (7,8 proc.).
Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (18,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,2 proc.), chemijos pramonės ir giminingų pramonės šakų produkcijos (10,7 proc.). Daugiausia importuota mineralinių produktų (20,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17,5 proc.), chemijos pramonės ir giminingos produkcijos (11,8 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (22,4 proc.), paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (10,1 proc.), baldų, apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (9,7 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (9,5 proc.).
Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – šalies eksportas padidėjo 10,3 proc. (be mineralinių produktų – 7,9 proc.), lietuviškos kilmės prekių – 6,3 proc. (5,7 proc.). Tuo metu importas augo atitinkamai 22,3 ir 17,7 proc.
Per metus – rugsėjį, palyginti su 2025 metų rugsėju – eksportas augo 16,9 proc. (6,8 proc.), lietuviškų prekių – 18,6 proc. (4,7 proc.), o importas – atitinkamai 17,6 ir 12 proc.
